Nepavykę Sovietų Sąjungos megaprojektai, turėję supurtyti pasaulį – nuo sovietinio interneto, kosminių šviesos spindulių iki paslaptingojo sukimo lauko, laikomo pseudomokslu (Foto, Video) (10)
Šie labai ambicingi projektai turėjo padaryti SSRS pasauline lydere daugelyje sričių, tačiau kažkas visada nepavykdavo.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Sovietinis internetas
Sovietinis internetas arba „valstybinė automatizuota buhalterinės apskaitos ir informacijos apdorojimo sistema (OGAS) buvo projektas, skirtas sukurti visos šalies informacinį tinklą.
Šis projektas buvo pradėtas 1962 m., tačiau 1970 m. jam buvo nutrauktas finansavimas. Tai buvo vienas iš daugelio bandymų sukurti visos šalies tinklą, analogišką tam, kas tapo internetu.
Tačiau sovietinis internetas nebuvo skirtas pramogoms: OGAS turėjo prižiūrėti sovietinės ekonomikos planavimą, pvz., prekių kiekį lentynose.
OGAS veiktų taip: susietų kompiuterių centrų tinklas būtų surinkęs ir išanalizavęs duomenis iš visos šalies realiu laiku, pateikdamas optimaliausias strategijas. Visi sovietų žmonės būtų užregistruoti. Be to, popieriniai pinigai būtų pasenę ir pakeisti elektronine mokėjimo sistema.
Tačiau idėja taip ir neišsipildė – nepakako techninės įrangos ir finansų, kad ji pradėtų veikti.
Žmonių skrydis į Marsą
Kosmoso lenktynės su JAV neapsiribojo tik nusileidimu Mėnulyje – tai buvo žingsnis į kažką didesnio: kelionę į Raudonąją planetą, kurią vyriausiasis kosmoso konstruktorius Sergejus Koroliovas pradėjo planuoti jau 1960 m.
Viskas buvo kruopščiai suplanuota – itin sunki raketa, skirta patekti į Marso orbitą; autonominė stotis su gyvybės palaikymo sistemomis ir perdirbamu gamybos ciklu; erdvinis šiltnamis ir pan. Tačiau Mėnulio lenktynės sustabdė projektą – sovietai pamatė, kad amerikiečiai ten pateks pirmi, todėl pasikeitė prioritetai.
Po to, kai SSRS iš tikrųjų pralaimėjo Mėnulio lenktynes, buvo atsigręžta į misiją į Marsą: ji turėjo apimti penkis kosmonautus ir buvo suplanuota 1985 m.
Tačiau 1966 m. mirus Koroliovui, misija į Marsą pradėjo strigti ir galiausiai buvo visiškai atšaukta.
Sovietų rūmai
Šio milžiniško administracinio pastato statyba turėjo tapti viena didžiausių visoje sovietinėje istorijoje.
Milžiniškas pastatas turėjo būti 416 m aukščio, o rūmų stogą turėjo vainikuoti 100 metrų aukščio Lenino statula. Jei rūmai būtų pastatyti, jie būtų tapę tuometine aukščiausia pasaulio struktūra.
Sovietų rūmai turėjo stovėti vietoje 1931 m. nugriautos Kristaus Išganytojo katedros.
1933 metais prasidėjusias statybas nutraukė Antrasis pasaulinis karas – 1939 m. sausį spėta tik išlieti pamatus.
Po karo Stalinas prarado susidomėjimą projektu, todėl vietoj rūmų 1958 m. buvo pastatytas didžiausias baseinas po atviru dangumi – „Moskva“.
1994 m. baseinas buvo nugriautas, o jo vietoje 2000 m. pastatyta nugriautos katedros kopija.
Tęsinys kitame puslapyje:
Upių tėkmės apsukimas
Gamtos sutramdymas buvo dar viena sovietų sritis. Šis visiškai beprotiškas aštuntojo dešimtmečio projektas buvo vykdomas daugiau nei 20 metų, jame dalyvavo apie 160 mokslinių tyrimų ir plėtros institutų.
Vyriausybė ieškojo būdų, kaip tradiciškai sausus sovietinius regionus paversti žemės ūkio rojumi. Net kurį laiką manė, kad tyrimas buvo sėkmingas.
Norėdami tai padaryti, sovietų mokslininkai dalį Sibiro upių srauto siekė nukreipti į kai kurias sausesnes vietoves – Kazachstaną ir Centrinę Aziją. Pavyzdžiui, Irtyšiaus tėkmės kryptis turėjo būti visiškai pakeista naudojant specialias siurblines, hidro mazgus ir vandeningus sluoksnius.
Prieštaringai vertinamo projekto buvo atsisakyta 1986 m., visų pirma dėl aplinkosaugos priežasčių. Projekto metu nebuvo atlikta daug realių statybos darbų.
Buvo kuriamas dar vienas projektas „Taiga“, kuris buvo nusitaikęs į naujų kanalų kūrimą Uralo upėse, padedant 250 branduolinių sprogimų. Tačiau jie sugebėjo atlikti tik tris, supratę, kad jau padarė nepataisomą žalą gamtos ekologinei pusiausvyrai.
Žemės apšvietimas iš kosmoso
Kitas, atrodytų, nesuvokiamas kosmoso projektas prasidėjo devintajame dešimtmetyje. Sovietų Sąjungos inžinierius Vladimiras Syromyatnikovas, svarstė skrydžiams į kosmosą naudoti Saulės energiją – vietoj raketinio kuro – naudojant kosminius veidrodžius arba Saulės bures.
Iš to gimė dar viena idėja: nukreipti kosminį veidrodį link Žemės ir leisti jam atspindėti Saulės šviesą į paviršių, taip pratęsiant dieną.
Syromyatnikovas netgi sugebėjo atlikti koncepcijos įrodymą (nors ir po SSRS žlugimo).
1993 m. erdvėlaivis „Progress“ veidrodžiu, esančiu šalia „Mir“ kosminės stoties, sėkmingai nukreipė Saulės šviesą, sukurdamas 5 kilometrų skersmens šviesos tašką Žemėje.
Spindulys 8 km/val. greičiu judėjo per Europą, pradedant pietų Prancūzija ir baigiant kelionę vakarinėje Rusijoje. Nors tą dieną buvo debesuota, daugelis žmonių pranešė matę šviesos blyksnį.
Po to, 1999 m. buvo dar vienas eksperimentas, tačiau jis buvo nesėkmingas. Vienas iš veidrodžio segmentų kliudė „Mir“ stotį. Projektas buvo sustabdytas, nes buvo laikomas neperspektyviu.
Sukimo laukas
Sukimo laukai yra hipotetinė fizikos sąvoka, nurodanti laukus, sukurtus dėl besisukančio objekto jėgos. Devintajame dešimtmetyje SSRS taip pat tvirtai tikėjo šia teorija, šiuo metu laikoma pseudomokslu.
Buvo sukurta visa programa, apimanti akademinę bendruomenę, KGB ir Gynybos ministeriją, siekiant ištirti sukimo laukų poveikį.
Pasak sovietų mokslininko Anatolijaus Akimovo, įgyvendinus šią koncepciją praktiškai, būtų pasiekta unikalių laimėjimų – sukimo variklis, sukimo jėgos šaltinis, medžiagos, turinčios naujų fizinių savybių, taip pat geologai galėtų matyti tiesiai per planetą kaip Rentgeno spinduliais (tai leistų greičiau atrasti tauriųjų mineralų).
Utopinę teoriją palaikė vyriausybė, tačiau ji nedavė jokių rezultatų ir jokių mokslinių išvadų, patvirtinančių bet kurios iš aukščiau išvardytų galimybių egzistavimą. 1991 m. Mokslo ir technologijų tarybos posėdyje programa buvo oficialiai paskelbta pseudomokslu ir sustabdyta.
