Viduramžių „Manhetenas“ – miestas, nepanašus į jokį kitą to meto Europos miestą: kokia buvo šių bokštų, siekusių beveik 100 metrų aukštį, paskirtis? (Foto, Video) ()
Viduramžiais Bolonija, Šiaurės Italijoje, atrodė nepanaši į viduramžių miestą, o veikiau priminė šiandieninį Manheteną, Niujorke. Šimtai aukštai kylančių bokštų stovėjo virš raudonų čerpių stogų jūros. Bet kam jie buvo skirti?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Šie bokštai buvo statuso simboliai, kuriuos pastatė turtingos miesto šeimos, siekdamos parodyti savo galią ir svarbą.
Tarp XII ir XIII amžiaus Bolonija turėjo net 180 bokštų, galbūt ir daugiau. XIII amžiuje daugelis bokštų buvo nugriauti, o kiti tiesiog sugriuvo. Išlikę vėliau buvo panaudoti pagal įvairią paskirtį – kaip kalėjimai, miesto rotušės bokštai, parduotuvės ar gyvenamieji pastatai.
Paskutinis bokštų nugriovimas įvyko 1917 m., kai du bokštai buvo nugriauti dėl plataus užmojo, bet žvelgiant retrospektyviai - apgailėtino miesto restruktūrizavimo plano.
Bokštų statyba buvo gana sunki, nepaisant baudžiauninkų darbo jėgos panaudojimo. Norint pastatyti tipišką 60 m aukščio bokštą, reikėjo dirbti nuo 3 iki 10 metų.
Kiekvienas bokštas turėjo kvadratinį skerspjūvį, kurio pamatai buvo nuo 5 iki 10 metrų gylio, sustiprinti į žemę įkaltais stulpais ir padengti akmenukais ir kalkėmis. Bokšto pagrindas buvo pagamintas iš didelių selenito akmens luitų. Likusios sienos kylant aukštyn buvo plonesnės ir lengvesnės, ir buvo realizuotos vadinamojo „sacco“ mūro technika – su stora vidine siena ir plonesne išorine siena, o tarpas užpildytas akmenimis ir skiediniu.
Paprastai išorinėje sienoje buvo paliktos tam tikros skylės, o selenite – didesnės įdubos, kad būtų galima atremti pastolius ir vėliau uždengti dangas bei konstrukcijas, dažniausiai medienos pagrindu.
Šiandien Bolonijoje liko ne daugiau kaip 20 bokštų. Garsiausi iš jų yra „Du bokštai“ – Asinelli ir Garisenda, kurių ikoninė pasvirusi forma yra populiarus miesto simbolis.
Abu bokštai pavadinti atitinkamų šeimų pavardėmis. Asinelli bokštas yra 97 metrų aukščio, tačiau žemesnis Garisendos bokštas (48 metrai) yra labiau pasviręs – 3,2 metro.
Abu bokštai iš pradžių buvo panašaus aukščio, apie 60–70 metrų, tačiau kai Garisendos bokštas pradėjo krypti į šoną XIV a. jo aukštis buvo sumažintas.
Kita vertus, Asinelli bokštas buvo paaukštintas. XIV amžiuje bokštą perėmė miestas, kurį pavertė kalėjimu ir maža tvirtove. Per šį laikotarpį aplink bokštą 30 metrų aukštyje virš žemės buvo pridėta medinė konstrukcija, kuri buvo sujungta su oro pėsčiųjų tiltu prie Garisendos bokšto. Pėsčiųjų tiltas buvo sunaikintas per gaisrą 1398 metais.
Šiandien galima užlipti mediniais laiptais į bokšto viršūnę, nuo kurios atsiveria fantastiška miesto panorama.
