Didžiausią branduolinę katastrofą JAV istorijoje galėjo lemti pokštas? Mitų gaubiama nelaimė turi keistą įvykio versiją  ()

SL-1 buvo eksperimentinis, mažos galios branduolinis reaktorius Aidaho valstijoje, skirtas energija aprūpinti mažus atokius karinius objektus 7 deš. pradžioje. Teisybės dėlei, tai buvo tik laiko klausimas, kada įvyks nelaimė.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

SL-1 problema buvo ta, kad atliekant techninę priežiūrą valdymo strypai, kurie absorbuoja neutronus reaktoriaus šerdyje, turėjo būti rankiniu būdu ištraukti vos kelis centimetrus. Jeigu jie būtų ištraukti per daug, įvyktų sprogimas.

Ir toks sprogimas įvyko 1961 m. sausio 3 d., kai vienas iš operatorių per daug ištraukė strypą. Per įvykusią branduolinę nelaimę žuvo trys žmonės. Vienam vyrui valdymo strypas perėjo kiaurai kirkšnį, petį ir prispaudė jį prie lubų. Tai baisiausia branduolinė avarija, kokia kada nors yra įvykusi JAV.

Kad tokie incidentai daugiau nepasikartotų, įvykiui ištirti buvo pradėtas tyrimas. Nustatyta, kad valdymo strypas buvo ištrauktas visus 50 centimetrų, o ne kelis centimetrus, kaip turėjo būti.

Problema ta, kad tyrėjai žinojo, jog nelaimė įvyko dėl techninės operatoriaus klaidos, tačiau nieko daugiau. Kas galėjo paveikti operatorių, kad šis ištrauktų strypą net pusę metro? Ar tai buvo padaryta tyčia? Ar tai buvo savižudybė, ar žmogžudystė? Ar... jis buvo kažkaip nustebintas?

Viena iš teorijų, kodėl operatorius pasielgė taip neatsakingai, yra gan kvaila. Ričardas Leggas (žmogus, kuris vėliau buvo prispaustas prie lubų), pasirodo, mėgo išdaigas.

Būkime sąžiningi, tai nėra savybė, kurios reikalautumėte iš žmogaus, atsakingo už branduolinę jėgainę. Jeigu Ričardas Leggas krėsti išdaigas būtų apsiribojęs ne darbo valandomis, galbūt jis nebūtų įtrauktas į įtariamųjų sąrašą.

Vieną kartą jis buvo išjungęs ventiliatorių, kuris buvo naudojamas aušinti dalį reaktoriaus. Tada įsijungė pavojaus signalas, kuris išgąsdino kolegas. Ričardas Leggas pasijuokė: „cha cha, būtumėte matę savo veidus, kai galvojote, jog tuoj mirsite“.

 

Viena jo mėgstamiausių išdaigų buvo „žąsinti“ (angl. goosing) savo kolegas, t. y. čiuptelėti kolegos užpakalį, jam nematant. Iš esmės tai kažkas panašaus į keistą japonų išdaigą, vadinamą kancho.

Tai paskatino teoriją, kad Leggas matė, kaip jo kolega Byrnesas, atkišęs užpakalį, stovi virš valdymo strypo, ir ši pagunda buvo per didelė. Teorija teigia, kad jis pasinaudojo proga, o vėliau įvykęs šokas privertė Byrnesą per aukštai pakelti strypą, taip sukeliant branduolinę katastrofą.

Skamba absurdiškai, bet teoriją patikrino tyrėjai.

Eksperimento metu savanorių buvo paprašyta valdyti strypą imitaciniame reaktoriuje. Traukiant valdymo strypą, jiems nežinant, kitas asmuo čiuptelėdavo jiems už užpakalio. Rezultatas – nė vienas iš jų neištraukė strypo pakankamai toli, kad reaktoriaus veikla taptų kritinė.

 

Nepaisant to, teorija yra tokia pat gera (arba bloga), kaip ir bet kuri kita, kuri tuo metu sklandė, įskaitant meilės trikampius ir žmogžudystes. Tačiau tiesa yra (greičiausiai) kur kas paprastesnė: SL-1 turėjo trūkumų, o tai pavojinga net neatsižvelgus į tai, kad operatoriai buvo mokomi tik šešias savaites prieš pradedant darbą.

Kaip bebūtų, nelaimė įvyko dėl išdaigos, ar ne, branduoliniai reaktoriai neturėtų būti valdomi rankiniu būdu, kai bet koks staigus smūgis reiškia visų vietoje esančių žmonių mirtį.

Aut. teisės: MTPC
MTPC
(28)
(3)
(25)

Komentarai ()