Tai „precedento neturinčios statybos“ Kinijos istorijoje: šalis kaip reikiant ginkluojasi – ar tai naujas Kinijos politikos posūkis? (12)
Amerikos mokslininkų federacijos (FAS) – organizacijos, užsiimančios nacionalinio saugumo tyrimais, išanalizuotos palydovinės nuotraukos rodo, kad Kinija stato 3 raketų paleidimo aikšteles šiaurės centriniame regione, pranešė CNN. Remiantis analize, statybos šiuose laukuose vyksta sparčiai, ir 300 raketų paleidimo šachtų įrengimas vertinamas kaip „precedento neturinčios statybos“ Kinijos istorijoje.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Raketų paleidimo šachta arba paleidimo įrenginys yra vertikali požeminė konstrukcija, skirta laikyti tolimojo nuotolio raketas, pavyzdžiui, tarpžemynines balistines raketas. Šios šachtos yra sujungtos su raketų paleidimo centru.
Daugelį metų dėmesys buvo skiriamas tarpžemyninėms balistinėms raketoms, kurios gali būti dislokuotos iš mobilių platformų, tokių kaip branduoliniai povandeniniai laivai ar net traukiniai.
CNN pranešė, kad pirmieji įtarimai, jog Kinija stato raketų paleidimo šachtas, kilo šių metų birželį. Liepos mėn. FAS ataskaitoje atkreiptas dėmesys į antrąją raketų paleidimo šachtų aikštelę, kurią tariamai statė Kinija. Neseniai paskelbtoje ataskaitoje teigiama, kad yra 3 tokios aikštelės – Yumen, Hami ir Ordos regionuose Šiaurės ir Vidurio Kinijoje.
FAS analizė pagrįsta komercinių operatorių „Planet Labs“ ir „Maxar Technologies“ užfiksuotais palydoviniais vaizdais. FAS teigia, kad šie vaizdai praskleidė šydą nuo „labai slaptos ir labai jautrios statybų programos“.
Ataskaitoje rašoma, kad Kinija nei patvirtino, nei paneigė kaltinimų apie raketų paleidimo šachtas, kurios, pradėjusios veikti, galbūt galėtų paleisti ir branduolinius ginklus.
FAS analitikai stebėjo statybų eigą šiose aikštelėse ir nustatė įvairius statybos etapus. Įdomu tai, kad Kinija taip pat eksperimentavo su skirtingomis oro užtvarų pastogėmis šiose vietose, kuriose būna dažni ekstremalūs orai – smėlio audros arba temperatūra, nukrentanti žemiau nulio laipsnių pagal Celsijų.
FAS praneša, kad Kinija kai kuriose aikštelėse naudoja trumpas ir ilgas stačiakampes struktūras, tačiau kitose vietose pirmenybę teikia apvalioms konstrukcijoms. Po įprasto statybos laikotarpio pastogės išimamos ir aplink erdvę statomos nuolatinės pagalbinės konstrukcijos.
Iki šiol analizuotuose vaizduose FAS sugebėjo identifikuoti šachtų liukus ir kranus. Čia taip pat buvo matomi plataus posūkio privažiavimo keliai, kurie ateityje greičiausiai bus naudojami raketoms gabenti.
CNN praneša, kad, skirtingai nei JAV, Kinija laikosi minimalios atgrasymo politikos, o tai reiškia, kad jos branduolinis arsenalas yra minimalus, kad atgrasytų priešus nuo atakų. Šiuo metu tikimasi, kad branduolinio arsenalo dydis sudarys vieną dešimtadalį to, ką turi JAV ir Rusija. Ekspertai nesutaria, ar šis „precedento neturintis augimas“ yra Kinijos politikos pokytis, ar jai reikia daugiau pajėgumų, kad pasiektų naują minimumą.
Kaip savo ataskaitoje daro išvadą FAS, kitų metų pradžioje turi būti surengta Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties peržiūros konferencija ir jeigu šiose šachtose iš tikrųjų yra raketų, tai gali būti pretekstas paskatinti branduolinę galią turinčias šalis diskutuoti apie ginklų kontrolę.
Tuo tarpu Pentagonas teigia, kad Kinijos branduolinių ginklų saugykla iki 2030 m. padidės 5 kartus. O tai visai tikėtina, turint omenyje šias grandiozines raketų paleidimo šachtų statybas.
