Rusija ir Ukraina yra pavojingai arti karo – tai kelia JAV ir NATO didelį galvos skausmą ir sunkią dilemą: ko tikėtis? (Foto, Video) (14)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Jei prasidės visapusis karas, Rusija greičiausiai panaudos tik dalį savo sukauptos kovinės galios ir greitai užgrobs ribotą Ukrainos teritorijos dalį. Ukraina per didelė, kad ją būtų galima visiškai okupuoti, ir kuo ilgiau užsitęs konfliktas, tuo didesnė NATO karinio atsako tikimybė. Ukrainos okupacija, siekiant patenkinti Putino ekspansijos apetitą, yra tik dalis Rusijos tikslo; likusi dalis yra šalies privertimas politiškai paklusti, siekiant įbauginti NATO.
Kaip JAV ir NATO reaguotų į Ukrainą besiveržiančią Rusiją?
Ar NATO atsakytų kariškai? NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas perspėjo valstybes nares, kad jos turi „tikėtis blogiausio“, ir pareiškė, kad Rusija „mokės didelę kainą“ už puolimą Ukrainoje.
Daugelis NATO šalių, ypač mažos, buvusios sovietinės valstybės, tokios kaip Lietuva, Latvija ir Estija, taip pat buvusios Varšuvos sutarties šalys, remia karinį dalyvavimą Ukrainoje, manydamos, kad jos galėtų būti kitas Rusijos taikinys.
Tačiau Vokietija davė ženklą, kad nenaudos karinės jėgos prieš Rusiją, kuri jai tiekia gamtines dujas ir didžiajai daliai likusios Europos, ypač žiemą. Kitos šalys, esančios arčiau Atlanto nei Juodoji jūra, gali pagrįsti, kad, neturint tiesioginės įtakos Rusijos ir Ukrainos karui, nėra jokios priežasties pradėti platesnį karą.
Jei Rusija puls Ukrainą, tai greitai baigsis ir NATO nelabai ką galės padaryti. Ukrainoje nėra NATO kovinių pajėgų, o jų dislokavimas pakankamu kiekiu pasipriešinti Rusijos armijai užtruktų kelias savaites. Kol NATO suburs patikimas karines pajėgas, Rusija reikalaus paliaubų ir tartis dėl taikos.
Pagrindinė problema yra Putino galimybė klaidingai apsiskaičiuoti. Jei Putinas siekia didesnio Ukrainos gabalo ir bus didelis pasipriešinimas, NATO pajėgos gali jam pasipriešinti ir staiga sukelti didesnį karą, nei jis norėjo. Jei Putinas atakuotų NATO pajėgas tiesiogiai, Atlanto chartijos, NATO steigimo dokumento, 5 straipsnis reikalauja, kad visos NATO šalys reaguotų kariškai. Staiga Rusija atsidurtų kare su beveik visa Europa.
Putinas jau deda pagrindus NATO „pašalinimui“ iš galimo konflikto. Spalį Rusija nutraukė diplomatinius ryšius su aljansu, tada skundėsi, kad Briuselis „sunaikino visus dialogo mechanizmus“, galinčius deeskaluoti krizę. Rusijos prezidentas taip pat perspėjo, kad NATO tolimojo nuotolio raketos Ukrainoje būtų „raudona linija“, kuri privers Rusiją veikti. Putinas užsiminė, kad trumpas taktinių raketų (galimai su branduolinėmis galvutėmis) skrydžio laikas iš Ukrainos į Maskvą privers jį prevenciškai atakuoti.
Visai įmanoma, kad Rusijos karinės dislokacijos yra tik postringavimai, skirti išgąsdinti Maskvos priešus; galbūt Putinas net nesvarsto apie invaziją. Tačiau nėra taip, kad Rusija anksčiau nepuolė Ukrainos. NATO yra susiskaldžiusi: kai kurios šalys perspėja, kad neveiklumas dar labiau paskatins Rusiją, o kitos signalizuoja, kad nesvarstys karinių veiksmų. Ar JAV tikrai pradės karą su kita branduoline galia? Tikėkimės, kad Putinas šią žiemą turi kitų planų.
