[Karšta tema] Kaip koviniai dronai baigė 30 metų trukusį karą vos per 44 dienas – iš šio konflikto Ukraina jau sėkmingai pasimokė (Foto, Video) (44)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pagal tarptautinius karo įstatymus žurnalistai yra draudžiami taikiniai. Kai kurie mūsų grupės nariai manė, kad azerbaidžaniečių taikymo sistema suklydo. Kiti įtarė, kad tai buvo įspėjamasis šūvis, siekiant atbaidyti žurnalistus.
Tačiau prieš kelias savaites keli žurnalistai, įskaitant kai kuriuos prancūzų laikraščio „Le Monde“, buvo sunkiai sužeisti per raketų ataką tame pačiame mieste.
Jaunas vietinis karininkas, mėgęs lankyti Stepanakerto žurnalistus, pavadino tai „vaizdo žaidimų karu“. Šie kariai buvo pirmoji kovotojų karta, kurios supratimas apie karą kilo ne iš patriotinių filmų apie karą, o iš kompiuterinių žaidimų „Call of Duty“ ar „Halo“. Ir pagrindiniai jų ginklai buvo ne šautuvai, o UAV kontrolės svirtys, patogiai sėdint karinėse bazėse.
Buvęs armėnų pulkininkas Arshakas Haryryanas prisiminė pirmąjį konfliktą dėl regiono po Sovietų Sąjungos žlugimo. „Pirmajame kare mes kovojome kalvose su „AK-47“ ir tankais, kuriuos paėmėme iš priešo... dabar tai yra dronai, dronai, dronai. Jie nekovoja sąžiningai. Azerbaidžanas turi didžiulį karinį biudžetą, naujas technologijas ir tuos siaubingus dronus.“
Keista ironija, kad Armėnijos pralaimėjimas šiame kare buvo nulemtas armėnų pergalėmis ankstesnėse kovose. Azerbaidžanas išbandė daugelį savo naujų bepiločių orlaivių taktikos, nors ir su mažiau pažangia įranga, per trumpą „keturių dienų karą“ 2016 m., per kurį Armėnija iš karto atmušė atakas.
Anot Jacko Watlingo, Karališkojo Jungtinių paslaugų instituto bendradarbio: „Jie pasimokė iš 2016 m. klaidų. Dronai gali neturėti didelio pranašumo atliekant nedidelius taktinius veiksmus, tačiau jei naudojami plačiai, jie gali radikaliai pakeisti mūšio lauką.“
Azerbaidžanas panaudojo savo pinigus, gautus už naftą, kad sukurtų aukščiausią modernių karinių technologijų arsenalą ir dėl to sugebėjo vos per 44 dienas sutriuškinti savo nepakankamai aprūpintą priešininką.
Kol azerbaidžaniečiai kovojo su ryžtingomis armėnų pajėgomis fronto linijoje, jų dronai galėjo sklandyti užnugaryje, sukeldami didelius žmonių ir amunicijos nuostolius. Kai buvo sunaikintos armėnų tiekimo linijos, armėnų pozicijos žlugo. Azerbaidžanui užkariavus aukštumą virš Stepanakerto, Armėnijos vyriausybė buvo priversta pasiduoti.
Jei JAV ar NATO kada nors būtų įtrauktos į karą su Rusija, Kinija ar Iranu, jos susidurtų su panašiais pajėgumais. Anot „Teal Group“, pasaulinės dronų pirkimo išlaidos per ateinantį dešimtmetį padidės 30 procentų. Pentagonas daug investavo į bepiločių orlaivių karą ir tikimasi, kad ši tendencija išliks. 2018–2019 metais Gynybos departamento asignavimai nepilotuojamoms sistemoms išaugo nuo 7,5 mlrd. USD iki 9,39 mlrd.
Armėnijos oro gynyba buvo beveik visa paremta pasenusių Rusijos technologijų, optimizuotų atremti greitus lėktuvus ir sraigtasparnius. Paprastai yra disbalansas tarp oro gynybos sistemų ir orlaivio kainos – numušti reaktyvinį lėktuvą yra daug pigiau nei jį sukurti. Tačiau kalbant apie bepiločius orlaivius, jų gynybos sistemos negalėjo veiksmingai veikti prieš tokį mažą ir manevringą orlaivį.
Tačiau UAV turi ir silpną vietą. Kalnų Karabache azerbaidžaniečių oro erdvės pranašumas apėmė tik plokščią, atvirą reljefą Karabacho pietuose. Jie padarė daug mažesnę pažangą labai miškingoje vietovėje į šiaurę nuo regiono. Jie taip pat nebandė atakuoti regiono sostinės Stepanakerto, nes bepiločiai orlaiviai yra daug mažiau veiksmingi prieš priešą, kuris yra įsitvirtinęs mieste ir gali pasislėpti giliose, gerai paslėptose bombų slėptuvėse.
