[Karšta tema] Kodėl Rusija įsiveržė į Ukrainą būtent šiuo momentu? „Ukraina visada buvo skaudi vieta Vladimirui Putinui“ (Foto, Video)  ()

Ekspertai teigia, kad karinio konflikto priežastis gali būti siejama su sudėtinga istorija, Rusijos įtampa su NATO ir Vladimiro Putino ambicijomis.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Prognozės apie plataus masto Rusijos invaziją į Ukrainą išsipildė ankstų vasario 24-osios rytą.

Remiantis JAV pranešimais, Rusija per daugelį mėnesių prie Ukrainos sienų subūrė iki 190 000 karių. Pajėgų telkimas aplink Rusijos kaimynę prasidėjo 2021 metų pabaigoje ir išaugo šių metų pradžioje.

Prieš invaziją Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pripažino Rusijos remiamus atsiskyrusius Donecko ir Luhansko regionus, esančius ginčijamoje Donbaso srityje, „nepriklausomomis“ liaudies respublikomis ir įsakė į šias sritis įvesti vadinamąsias „taikos palaikymo“ pajėgas.

Situacija, kuri prasidėjo kaip nerimą kelianti, bet kupina dialogo ir diplomatijos vilčių, peraugo į tai, ką Ukrainos užsienio reikalų ministras apibūdino kaip „akivaizdiškiausią agresijos aktą Europoje po Antrojo pasaulinio karo“.

Nors to, kas nutiks toliau, nuspėti neįmanoma, ekspertai turi įžvalgų apie konflikto ištakas. Jie sako, kad įtampos šaknys gali būti siejamos su tam tikru sudėtingos istorijos tarp dviejų šalių deriniu, Rusijos nuolatine įtampa su Šiaurės Atlanto sutarties organizacija ir vieno žmogaus – Putino, ambicijomis.

Kokia yra Ukrainos ir Rusijos istorija?

Rusija ir Ukraina turi tai, ką abi pusės galėtų apibūdinti kaip bendrą arba sudėtingą tūkstančio metų senumo palikimą. Praėjusį šimtmetį Ukraina, žinoma kaip Europos „aruodas“, buvo viena iš gausiausių ir galingiausių buvusios SSRS respublikų iki nepriklausomybės paskelbimo 1991 m.

 

Tačiau Rusija nuo to laiko atidžiai stebi savo kaimynę Vakaruose, o ukrainiečių nepriklausomybė kartais būna audringa, vykstant protestams ir vyriausybės korupcijai.

Ukrainos ambicijos labiau susilyginti su Vakarų šalimis, įskaitant viešai išreikštą norą prisijungti prie NATO, kuri pati bent iš dalies buvo įkurta siekiant atgrasyti nuo sovietų ekspansijos, sulaukė Rusijos agresijos.

Įtampa išaugo 2014 m., kai ukrainiečiai nuvertė Rusijai palankų prezidentą Viktorą Janukovičių. Rusija, remdamasi abejotinu teiginiu apsaugoti etninius rusus ir rusakalbius nuo Ukrainos persekiojimo, aneksavo Ukrainos Krymo regioną – šis žingsnis buvo plačiai smerkiamas tarptautinės bendruomenės.

Maždaug tuo pačiu metu Rusija kurstė nesutarimus Donbaso srityje Rytų Ukrainoje, remdama separatistų judėjimą Donecko ir Luhansko regionuose, pasibaigusį ginkluotu konfliktu. Regionai paskelbė nepriklausomybę, kai abi pusės ėmėsi užsitęsusios priešpriešos. Nuo 2014 m. konflikto metu žuvo mažiausiai 14 000 žmonių.

Kada prasidėjo dabartinis Rusijos ir Ukrainos konfliktas?

 

Rusija pradėjo plėsti savo karinį buvimą aplink Ukrainą, įskaitant Baltarusiją, artimą Rusijos sąjungininkę Ukrainos šiaurėje, 2021 m. pabaigoje. Iki gruodžio mėnesio dešimtys tūkstančių Rusijos karių susitelkė Ukrainos pasienyje, praktiškai apsupo šalį ir kurstė įtampą, kurią diplomatiniu keliu bandė sumažinti Vakarų lyderiai.

Baimės paaštrėjo šių metų pradžioje, didėjant Ukrainą supančių Rusijos pajėgų skaičiui. Vakarų lyderiai ir toliau susitikinėjo su Vladimiru Putinu, buvo sušauktos JT Saugumo Tarybos sesijos spręsti krizei, o daugybė NATO, JAV ir kitų šalių lyderių ragino Rusiją deeskaluoti situaciją arba grasino ją susiduriant su tam tikra forma atsakomųjų veiksmų. Naujausiais skaičiavimais – prieš invaziją – Rusijos karių skaičius pasienyje siekė beveik 200 000.

Ko Rusija nori, kai kalbama apie Ukrainą?

Pagrindinis Rusijos reikalavimas – neleisti Ukrainai prisijungti prie NATO – 28 Europos šalių ir dviejų Šiaurės Amerikos šalių karinio aljanso, skirto taikai ir saugumui Šiaurės Atlanto erdvėje išsaugoti.

Buvusi sovietinė valstybė yra viena iš nedaugelio Rytų Europos šalių, kuri nėra aljanso narė. Remiantis sausio 28 d. Putino ir Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pokalbio vertimu, Kremlius apskritai NATO plėtrą vertina kaip „pagrindinį rūpestį“.

 

Tęsinys kitame puslapyje:

Pasidalinkite su draugais
(9)
(1)
(8)

Komentarai ()