Niekam nė motais, kad tokie degalai daro neigiamą poveikį tam tikrų rūšių technikai. Todėl norėdami jos nesugadinti žmonės net ir dėl švarių degalų turi traukti į Lenkiją.

Įspėjo net dėl vejapjovės

Nuo degalinės nuvažiavus pusšimtį kilometrų variklis nustojo traukti? Vargu ar dėl to kalta degalų kokybė.

Bet ekspertai neabejoja: tam tikri jų priedai pakeičia degalų struktūrą, nors kai kuriais atvejais jie tėra rinkodaros triukai.

„Tik nepilkite iš tos degalinės benzino į žoliapjovę, o žiemą – į sniego kasimo techniką, – įspėjo meistras, kai pernai rudenį, pasibaigus sezonui, atsiėmiau amerikiečių gamintojo žoliapjovę iš taisyklos. – Jame yra priedų, kurie suėda variklį. Ne vieną tokį matėme.“

Jis paminėjo ir degalinės pavadinimą – tokį, kurio nėra lietuviškų degalinių sąraše. Bet ne tiek pavadinimas, kiek teiginys, kad degalai gali sugadinti techniką, privertė suklusti.

Meistrai sako – meistrai žino. O ir ekspertai, kurie su mokslininkais atliko degalų tyrimus, įsitikino, kad tam tikri priedai dažniau pakenkia, negu duoda pažadėtos naudos.

Rinkodaros triukai?

„Netikėkite, kad su tam tikrais degalais nuvažiuosite gerokai toliau, – patikino lietuviško degalinių tinko „Emsi“ atstovas. – Yra įvairių rinkodaros triukų, kurie kartais smarkiai prasilenkia su teisybe.“

O gal tie priedai ima ir išvalo automobilių degimo sistemą?

Šis klausimas „Emsi“ darbuotojui sukėlė tik karčią šypseną: „Ir jūs tuo tikite?“

O kaip yra iš tikrųjų? Juk visos degalinės apie 90 proc. degalų nuperka iš „Orlen Lietuva“ naftos produktų gamyklos Mažeikiuose: dyzeliną, A95 benziną, žymėtą dyzeliną žemės ūkiui.

Pati gamykla, atsižvelgdama į teisės aktų reikalavimus, į juos įmaišo biopriedų: į benziną – dešimtadalį metilo alkoholio, o į dyzeliną – kitokių.

Nuo pernykštės – 2020–2021-ųjų žiemos atsirado reikalavimas nebepaisyti sezoniškumo ir į visų klasių dyzeliną – taip pat ir žieminį – įmaišyti 7 proc. biodegalų, pavyzdžiui, parafininio dyzelino.

Gamina pagal standartą

„Lietuvoje niekas neprekiauja degalais, kurie neatitiktų jiems nustatyto standarto.

Tačiau dar iš sovietmečio likęs mąstymo šleifas, kad būtinai ką nors degalinės pavagia ar praskiedžia ir taip pablogina degalų kokybę.

Naujų parametrų, kurie susiję su naftos produktų sudėtimi, pastaruoju metu neatsirado, degalai gaminami pagal tam tikrą standartą – parametrai pateikiami jų kokybės pase.

Ir mes stebime situaciją – gamykla Mažeikiuose griežtai prižiūri degalų kokybės parametrus“, – sakė Lietuviškų degalinių sąjungos (LDS) vykdomasis direktorius Vidas Šukys.

Jis yra ir Lietuvos standartizacijos departamento Technikos komiteto „Nafta ir naftos produktai“ narys.

Pasak V.Šukio, bent jau pastaruosius kelerius metus problemų dėl gamyklos parduotų degalų kokybės nebuvo. „Jas sukelia kitos priežastys – į degalus pilami priedai“, – patikino pašnekovas.

2020–2021 metų žiema buvo pirmoji, kai Lietuvos degalinės privalomai pradėjo prekiauti žieminiu A klasės dyzelinu, kuriame yra ne mažiau kaip 7 proc. biodegalų.

Anksčiau, remiantis energetikos, aplinkos ir susisiekimo ministrų įsakymais, rudens, pavasario ir žiemos laikotarpiu į dyzeliną biodegalų Lietuvoje nebuvo įmaišoma. Šiuo metu situacija jau kitokia. Žiemą į degalus gali būti maišomi dviejų rūšių biopriedai – RRME (riebiųjų rūgščių metilo esteris) arba HVO (parafininis dyzelinas).

Pastarajam gaminti naudojamos alyvpalmių atliekos, o degalų gamintojai žiemos sąlygoms renkasi būtent šį produktą.

Primaišo priedų

„Naftos produktų gamykla privalo tiekti tinkamus vartoti degalus.

Jokie papildomi priedai jų nepagerina taip, kad būtų galima pastebėti naudą, nors vairuotojai mano kitaip.

Vadinamuosius daugiafunkcius priedus savo talpyklose maišo būtent patys degalų pardavėjai. Tie priedai yra brangūs, taigi jie padidina sąnaudas ir galimai kilsteli degalų kainą. Tai daroma rinkodaros sumetimais“, – teigė V.Šukys.

Pernai lapkritį atlikti skaičiavimai paliudijo, kad priedai degalų litro savikainą padidina apie 10 euro centų.

V.Šukys priminė, kad LDS kartu su Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkais yra atlikusi eksperimentų, kurių metu buvo išbandomi degalai su daugiafunkciais priedais ir be jų ir palyginti tyrimų duomenys.

„Mes negavome kokių nors išskirtinių rezultatų, kurie liudytų apie ilgesnį atstumą, įveikiamą tokiais degalais varomų automobilių. Užtat gavome tokių rezultatų, kokių nesitikėjome.

Tyrimų metu paaiškėjo, kad vidaus degimo varikliuose degant degalams, kuriuose yra minėtų priedų, į orą išmetama daugiau teršalų, nes išsiskiria daugiau azoto junginių.

Jie yra kenksmingi aplinkai – rūgštus lietus rūgština dirvožemį, sukelia pastatų koroziją.

Tad klausimas, kurį užduodu aplinkosaugos institucijoms, primygtinai reikalaujančioms maišyti biopriedus, – kokios medžiagos išsiskiria jiems sudegus vidaus degimo variklyje? Niekas man nepateikia atsakymų.

Užtat mokslininkai nustatė, kad išsiskiria papildomi teršalai, palyginti su tais, kurie susidaro degant standartiniam dyzelinui“, – kalbėjo V.Šukys.

Reikia daugiau tyrimų

O kokį jis turi atsakymą mažosios žemės ūkio technikos meistrams, teigiantiems, kad tam tikri degalų biopriedai kenkia degimo sistemai?

„Iki galo tas poveikis nėra nustatytas tyrimais. Tačiau iš patirties žinau, kad ir katerių, ir jachtų varikliai, ir kitos technikos varikliai bijo ir biopriedų, ir daugiafunkcių priemaišų. Ne šiaip sau kiekvienos technikos aprašyme būna nurodyta, kokius į ją pilti degalus.

Užsienio valstybėse vartotojai turi pasirinkimą – jie degalinėse gali įsigyti degalų be jokių priedų ir su jais.

Taigi biodegalų naudojimas tam tikrais atvejais priklauso ir nuo žmonių nuostatos.

Tačiau Lietuvoje pasirinkimo galimybių nėra, ir priimti teisės aktai primygtinai verčia į degalus maišyti biopriedus neatsižvelgiant į situaciją pasaulinėje rinkoje. Ir nepaisant to, kad tam tikri degalai gadina techniką“, – aiškino V.Šukys.

Anot jo, į biopriedus labiausiai reaguoja nauja technika, kurioje įrengta preciziška degalų filtravimo sistema.

Skundžiasi ir žemdirbiai

„Nuolat sulaukiame naujausių sunkvežimių vairuotojų nusiskundimų, nes biopriedai užkemša filtrus.

Tokių pat problemų dėl to kyla ir sniego valymo technikos, ir žoliapjovių, ir jachtų varikliams – tam tikri biopriedai pablogina jų darbą, o Lietuvoje neįmanoma gauti švarių degalų.

Dažniausiai skundų sulaukiu ir iš tų žmonių, kurie turi benzininiais varikliais varomus laivus. Jie vis klausinėja apie įvairius degimo metu susidarančius junginius“, – sakė Lietuviškų degalinių sąjungos atstovas.

Jam ne kartą skundėsi ir ūkininkai, aiškindami, kad žiemą, įpylus dyzelino su biopriedais, seni „Belorus“ traktoriai nesunkiai užsiveda, o štai naujiems amerikietiškiems ar vokiškiems traktoriams toks dyzelinas tinka ne visuomet.

„Tokių bėdų dažniausiai kyla dėl degalų filtravimo sistemos. Biopriedai užkemša ypač jautrų filtrą, technikos kompiuteris rodo klaidą ir variklis gęsta. Taigi vos tik Lietuvoje privalomas tapo bioproduktų maišymas į degalus ūkininkams ėmė kilti problemų“, – sakė V.Šukys. Jis priminė, kad biodyzelinas yra mažiau stabilus už įprastą dyzeliną.

Jis šaltyje tampa pernelyg klampus, be to, iš aplinkos sugeba pritraukti vandenį ir padidinti jo kiekį degaluose. O tai ir kelia korozijos bei mikrobiologinio užterštumo riziką.

Pasak V.Šukio, ir RRME, ir HVO standartas yra vienodas, bet būna, kad ir lengvųjų automobilių savininkams tie biopriedai apkartina gyvenimą.

RRME yra sunkesnis už dyzeliną. Žiemą, kai šalta, jis nusėda ant degalų bako dugno – degalai susisluoksniuoja. Jei žema temperatūra laikosi ilgiau, o automobiliu kurį laiką nevažinėjama, po pertraukos jį užvedant variklis pirmiausia gauna „aliejaus“ dozę.

Tuo metu HVO per speigus, siekiančius 25 laipsnius, sušąla į kruopas, o kadangi šis priedas yra lengvesnis už dyzeliną, pakyla į viršų ir plėvelės pavidalu uždengia jį.

Laimė, šią žiemą didelių šalčių nebuvo, o kurie ir buvo, laikėsi neilgai.

Tad didesnių bėdų dėl neužsivedančių variklių pastaruoju metu nebuvo. Užtat praėjusią žiemą, kai HVO priedus dar tik buvo pradėta naudoti, incidentų netrūko.

„Šiuo metu pagal oro sąlygas jau būtų galima prekiauti žemesnės klasės degalais, bet kol kas esame sutarę pasilikti A1 klasę, kad būtų išvengta galimų ir nenuspėjamų temperatūros svyravimų sukeliamų problemų. O ir gamykla Mažeikiuose žemesnės – F klasės degalų dar negamina“, – sakė V.Šukys.

Lietuvoje – jokio pasirinkimo. Degalinės pas mus privalo prekiauti tik tokiais degalais, kuriuose yra įmaišyta tam tikras kiekis biopriedų. Nors ne visai technikai jie tinka.

Atlieka šimtus patikrinimų

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) periodiškai atlieka naftos produktų degalinėse tikrinimą.

2021 m. buvo atlikti 269 (2020-aisiais – 290) naftos produktų patikrinimai, jų metu išbandyta 412 bandinių VVTAT naftos produktų laboratorijoje.

11 patikrinimų metu (4 proc.; 2020 m. – 12) nustatyta Prekybos naftos produktais, biokuru, bioalyva ir kitais degiaisiais skystais produktais Lietuvoje taisyklių pažeidimų.

Taip pat dalis mėginių neatitiko Lietuvoje vartojamų naftos produktų privalomųjų kokybės rodiklių. Buvo ir Mažmeninių prekybos taisyklių pažeidimų, taip pat ženklinimo ir kainų nurodymo taisyklių pažeidimų.

Buvo nepaisoma degalų, kuriems taikomos akcizų lengvatos, žymėjimo bei kontrolės tvarkos.

Tam tikrais atvejais pasitaikė ir suskystintųjų angliavandenilinių dujų tiekimo vartotojams norminių dokumentų reikalavimų pažeidimų.

VVTAT atlieka naftos produktų tikrinimus ir gavusi vartotojų prašymą, tačiau tokių tikrinimų per metus pasitaiko vos keletas.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Lrytas.lt

Autoriai: Audrė Srėbalienė

Komentarai ()