Per tris savaites nuo karo Ukrainoje pradžios iš Rusijos masiškai pasitraukė keli šimtai Vakarų kapitalo verslų, pradedant drabužiais, restoranais, baigiant automobilių pramonės, technologijų ir naftos įmonėmis. Ekspertų teigimu, Rusija neturi kuo pakeisti jų prekių, tad šalies ir jos gyventojų laukia itin sunkūs laikai.

Delfi skelbė iš Rusijos besitraukiančių ar laikinai veiklą sustabdžiusių užsienio įmonių sąrašą. Skaičiuojama, kad per tris savaites daugiau kaip 400 Vakarų bendrovių paskelbė tokius planus.

Rusijos gyventojai ir pati šalis jau jaučia pasekmes: be staiga drastiškai nuvertėjusio rublio, pradeda trūkti prekių, ribojami cukraus, miltų, kruopų pardavimai, kai kurios prekės smarkiai pabrango.

Vis dėlto ekspertai mano, kad rusai maisto nepritrūks, mat patys gali užsiauginti kai kurių kultūrų, tačiau produktų pasirinkimas šalyje bus itin skurdus.

Neabejojama, kad gyventojai dėl iš šalies pasitraukusių įmonių praras pajamas ir darbą, tad žymiai išaugs nedarbas. Trauksis ir investicijos privačiame sektoriuje, o didžiausia duobė esą laukia po poros mėnesių. Ekonomistas Rusijai piešia niūrų scenarijų – šalis gali smarkiai grįžti į praeitį.

Rusijos valdžia jau ėmėsi priemonių: ruošiasi reguliuoti kainas, iš Rusijos bėgančioms užsienio bendrovėms grasina baudžiamąja atsakomybe ir turto pasisavinimu. Tačiau ekspertai abejoja, ar tai jas sustabdys, ir ar patys rusai iš to turės naudos.

Rusai vakarų prekių neturi kuo pakeisti

Jie taip pat taip pat nemano, kad Rusija ras kuo pakeisti iš lentynų graibstomas Vakarų kompanijų prekes. „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad tai reikalautų labai didelių investicijų ir logistinių sprendimų.

„Daugelio prekių neįmanoma pakeisti greitu metu, kalbant tiek apie vietos prekes, tiek apie importą iš trečiųjų šalių, t. y. ne tų, kurios taiko sankcijas. Pakeisti vietoje gaminamais produktais reikalautų labai didelių investicijų ir visos tiekimo grandinės performavimo. Dažnu atveju netgi vietos produkcijos gamintojai taip pat stabdo veiklą“, – atkreipia dėmesį jis.

Pašnekovas pateikia Rusijos automobilių gamintojo „Lada“, kuris dėl Vakarų sankcijų pranešė stabdantis gamybą, pavyzdį. Anot ekonomisto, tai bus rimtas smūgis Rusijos automobilių pramonei, kadangi tikimybės atgaivinti gamybą artimiausiu metu beveik nėra.

„Vienas iš akcininkų įtrauktas į sankcijų sąrašą, todėl perspektyvos atsidaryti artimiausiu metu tolygios nuliui, juolab kad apie 20 proc. komponentų importuojama iš trečiųjų šalių, pagrinde iš Vakarų Europos šalių. Taigi vietos gamybą irgi strigs, ir lengva tikrai nebus“, – pabrėžia jis.

Marketingo strategijos ekspertas Linas Šimonis vertina trumpalaikį ir ilgalaikį pasitraukiančių įmonių poveikį. Anot jo, nors trumpuoju laikotarpiu Vakarų pagamintų prekių pakeisti rusiškomis neįmanoma, ilgainiui kai kurie produktai bus pakeisti, bet jie bus žymiai prastesnės kokybės.

„Trumpuoju laikotarpiu viskas Rusijoje bus blogai, nes importuojama labai daug sudedamųjų dalių, dalis produktų negali būti pagaminti be užsienio pagalbos, t. y. importo. Kai išsivalys sandėliai, o tai labai ilgai netruks, situacija bus tikrai labai bloga.

Rusijai daugelio dalykų staigiai – per metus – pasigaminti neįmanoma. Tačiau ilguoju laikotarpiu kai kurie dalykai, be abejo, bus pakeisti. Tačiau jei ir bus kas nors pagaminta pačių rusų, tai bus ženkliai prastesnės kokybės“, – akcentuoja jis.

Rusijoje jau atsirado bandymų kopijuoti pasaulinius prekių ženklus. Štai pavyzdžiui, nuo kovo 14 d. Rusijoje uždarius visus 850 „McDonald’s“ restoranus, įregistruotas naujas prekės ženklas „Dėdė Vania“ su itin panašiu logotipu.

Abejoja, ar Kinija padės

Abu kalbinti pašnekovai abejoja, ar Kinija išdrįs padėti Rusijai su trūkstamų prekių ir komponentų tiekimu.

„Klausimas – per kiek laiko rusai pradės gaminti ką nors panašaus į Vakarų prekes. Pavyzdžiui, automobilių gamyboje reikia mikroschemų, o Rusijoje su jomis – sudėtinga, gamyba vyksta primityviame lygyje. Didžiulis klaustukas, kiek jie gaus šių dalykų per Kiniją, nes bus didelis spaudimas iš Vakarų. Gal dar iš kitų šalių jų gaus, bet tokių kiekių, kokių reikės ekonomikai atstatyti ir iš naujo pradėti gaminti visus produktus, neįmanoma gauti“, – pastebi L. Šimonis.

„Nors Kinijoje didelė valdžios įtaka, bet sprendimus priima privačios kompanijos. Bent jau kol kas dulkės nenusėdo, niekas nenori papulti į kryžminę ugnį. Kai kilo iš Rusijos bėgančių įmonių banga, tos įmonės, kurios vėlavo pasitraukti arba pranešti apie pasitraukimą, pakliuvo į investuotojų ir gyventojų radarą.

Panašiai niekas (iš Kinijos įmonių – Delfi) nenori būti pirmas Rusijoje ir paskelbti apie pardavimų didinimą. Kinijos įmonės, kurios galėtų ateiti, turėtų resursų ir galimybių, jos dažnai – tarptautinės ir jų didžioji dalis pardavimų – Vakarų šalyse, ypač ES. Tačiau nenorėdamos neigiamų reputacinių pasekmių ir galimai susidurti su sankcijų rizika jos neis į Rusijos rinką.

Bus ieškoma būdų, kaip per įvairias struktūras importuoti žaliavų į Kiniją, bet grynai eiti į vartotojų segmentą – labai pavojinga. Net jeigu Kinijos gamintojai įeina į šią rinką, jie labai pakelia kainas dėl Rusijos rublio neapibrėžtumo“, – komentuoja ekonomistas Ž. Mauricas.

Nusavins įmonių turtą, bet ką su juo darys?

Rusija svarsto nacionalizuoti iš šalies besitraukiančių įmonių turtą. Visgi ekonomistas abejoja, ar nusavintose gamyklose rusai patys pajėgs ką nors pagaminti dėl tiekimo sutrikimų ir komponentų trūkumo.

„Didžiosios dalies produkcijos patys negalės pagaminti, nes tiekimo grandinės užstrigs. Tai nėra paprasti dalykai, tik atrodo, kad greitai galima pagaminti. Kažkiek gali nukopijuoti ir išlaikyti (gamyklas – Delfi), tačiau, manau, kad tai labiau desperatiškas veiksmas (nacionalizacija – Delfi), o jį padarius, labai mažai šansų, kad kas nors norės ateiti į rinką. Bus neigiamas poveikis – vietinės monopolijos, kurios dažniausiai – įmonės, susijusios su valdžia, tad gyventojams bus mažesnis pasirinkimas, didesnės kainos, ir įtariu, kad labai smarkiai pradės mažėti ekonominė laisvė“, – svarsto ekonomistas.

„Neabejoju, kad užsienio kapitalo gamyklos bus nusavintos, kažkiek darbuotojų liks ten dirbti, bet vėlgi reikės jas remontuoti, o remontui reikės užsienio komponentų. Labai sunku atstatyti visą gamybą be užsienietiškų technologijų, detalių ir „know-how“. Kol šiuos dalykus kažkokiu būdu ilguoju laikotarpiu – per daugiau nei metus – atstatys, tai bus sudėtinga situacija, ir daugelio prekių nebus“, – priduria rinkodaros ekspertas L. Šimonis.

Rusijoje maisto nepritrūks

Pašnekovas mano, kad Rusijoje gali pradėti trūkti maisto produktų. Tai, kad valdžia jau ėmėsi riboti kai kurių produktų pardavimus, esą jau rodo stygių.

„Duoną rusai toliau keps, fabrikai stovės. Klausimas – kaip jie sugebės remontuoti kepyklas, kurios pagamintos ne pačių rusų. Jie iš daugelio dalykų moka išspausti vašką, tai bandys remontuoti, kažkiek bus prekių, bet kai kurių dalykų dėl technologijų trūkumo nebus. Parduotuvės iš pradžių tikrai atrodys skurdžiai. Po to kažkiek prasidės gamyba, bet toli gražu nuo to lygio, koks yra dabar.

Gali būti, kad cukrus yra iš tų produktų, kurių patys rusai negamina, todėl dabar riboja. Trumpuoju laikotarpiu, be abejo, jo pritrūks, duoną ir grūdus taip pat jau uždrausta eksportuoti. Teoriškai, mano žiniomis, Rusija turi daugiau grūdų, nei pačiai reikia, bet klausimas, kiek jie patys pasigamins, nes reikia visko: pradedant traktoriumi, kuris turi nuimti derlių, o šį reikia remontuoti, detalių ir t. t.“, – dėsto L. Šimonis.

Ekonomistas Ž. Mauricas nemano, kad Rusijoje maisto rinka bus stipriai paveikta. Jis svarsto, kad maisto rusams nepritrūks.

„Rusai gali maisto pasigaminti patys, bet bus mažesnis jo pasirinkimas. Produktų bus, kainos nekils taip smarkiai kaip kitų produktų, juolab kad Rusija įvedė eksporto apribojimus tam tikroms prekėms, tarp jų ir grūdams.

Taip blogai kaip sovietmečiu, manau, nebus. Tačiau kalbant apie maistą, ir sovietmečiu nebuvo labai blogai: buvo bazinių produktų – duonos ir pieno. Taigi ir dabar jų bus ir gana pigių. Tik nebus dalies maisto produktų, pavyzdžiui, vaisių, kuriuos importuodavo iš ES, bus žymiai mažesnis jų pasirinkimas. Rusija – maisto produktus eksportuojanti šalis, tad maisto Rusijai nepritrūks“, – komentuoja jis.

Kainos kyla dviženkliu tempu

Ekonomisto teigimu, didžiausią poveikį rusai pajus dėl pramoninių prekių ir technologijų trūkumo.

„Didžiausias smūgis bus dėl pramoninių prekių, nes pati Rusija net automobilių nebegali gaminti, taip pat dėl buities prekių: įvairios buitinės technikos, kompiuterių, telefonų, prabangos prekių, kurias ES uždraudė eksportuoti. Tai pajus labiau vidutinis ir aukštesnis sluoksnis“, – vardija jis.

Kalbėdamas apie importuojamų prekių kainas Ž. Mauricas pažymi, kad jos per dvi savaites išaugo keliasdešimčia procentų, kai kuriais atvejais net dvigubai.

„Jei tai importuojamos prekės, dažniausiai jų nebėra, arba jų kainos išaugusios 50–60 proc., būna ir 100 proc. Jei tai vietos rinkoje gaminamos prekės, tai kainos išvis gal net nepasikeitė. Manau, valdžia stengsis daryti viską, kad kainos nekiltų bent kurį laiką“, – apibendrina pašnekovas.

Savaitgalį feisbuke jis pasidalijo žinute, kad kai kurių prekių kainos per pastarąsias dvi kovo savaites „išskrido į kosmosą“, ir tai – tik pradžia. „Rosstat“ duomenys rodo, kad labiausiai išaugo turistinių kelionių į Turkiją kainos (57 proc.).

„Buitinės technikos kol kas dar yra, bet spalvotų televizorių (27 proc.), išmaniųjų telefonų (16 proc.), dulkių siurblių (23 proc.), užsienietiškų ir net vietoje gaminamų automobilių (22 ir 17 proc.) kainos kyla kaip ant mielių“, – rašė ekonomistas.

Kam bus didžiausias smūgis dėl besitraukiančių verslų?

Marketingo strategijos eksperto teigimu, Rusijai skaudžiausi yra naftos gavybos ir technologijų įmonių pasitraukimai.

„Rusai neturi savo gamybos technologijų ir įrengimų. Pasitraukus kompanijoms, reikės priežiūros, naujų gręžinių neišeis gręžti, nes tik Vakarų naftos kompanijos turi tokių technologijų. Šių kompanijų pasitraukimas – vienas skaudžiausių smūgių Rusijai. Traukiamasi iš sektoriaus, kuris dar šiuo metu generuoja valiutą, kurios Rusijai verkiant reikia.

Labiausiai paveiks ir kitų technologinių kompanijų, kurios atneša aukštąsias technologijas Rusijai, pasitraukimai. „McDonaldas“ nėra problema, ras kuo jį pakeisti. Drabužių prekybininkai pasitraukia – blogai visuomenei, nebus madingų drabužių, o valstybei realiai nėra didelio poveikio. Technologijos – blogoji dalis“, – atkreipia dėmesį L. Šimonis.

Ž. Mauricas priduria, kad Vakarų kompanijų pasitraukimai suduos stipriausią smūgį Rusijos pramonei. Pašnekovas taip pat išskiria ir prabangos prekių segmentą, mat tai itin pajus prekybos centrai, o kai kurie išvis užsidarys. Trečias skaudus smūgis – paslaugų ir IT sektoriui.

„Labai sudėtinga šiuo metu vykdyti verslą Rusijoje. Pvz., „Yandex“ praktiškai visi partneriai pasitraukė, turėjo sutartis su „Uber“ ir kt. įmonėmis, krito įmonės vertė, darbuotojai nebemato perspektyvų dirbti ir patys išeina. Ir daug kitų tokių įmonių yra.

Kalbant plačiau apie paslaugų sektorių, jam tikrai bus didžiulis smūgis. Nėra susisiekimo oro transportu, Rusijoje nebedirba laikino apgyvendinimo platformos „Airbnb“, „Booking“. Sankt Peterburgas turbūt labiausiai, kaip miestas, nukentės, jei atvirai, tai ten bus tragedija. Petras Pirmasis atvėrė langą į Europą, tai Putinas jį uždarė.

Iš tikrųjų šis miestas – langas į Europą, turistų bene lankomiausias, dabar turistų praktiškai nebebus. Tai ir transporto centras, bet transporto, konteinerius gabenančios įmonės užsidaro. Čia susiformavusi nemaža vidurinioji klasė, jai taip pat bus didžiulis smūgis, nes neteks pinigų, visi ryšiai su Vakarais nutrūks.

Toliau – Maskva ir kiti didieji miestai, kuriuose gyvena nemažai viduriniosios klasės ir turtingų žmonių. Jiems labai pasikeis gyvenimo kokybė. Jei miestai mažesni ir skurdesni, tai jiems mažiau bent jau kurį laiką pasijus poveikis. Iki provincijos ir kaimų gal tik po pusmečio ar metų ateis banga“, – svarsto Ž. Mauricas.

Rusijai piešia niūrų scenarijų

Ekonomistas pažymi, kad yra įvairių vertinimų, kiek šiemet gali susitraukti Rusijos ekonomika: nuo 8 iki 16 proc.

„Pastaruosius 10 metų Rusija nelabai ir buvo paaugusi. Imant vidurkį, jei ekonomika ir nukris 12 proc., tai šalis grįžtų maždaug į 2000-ųjų pradžią. Čia didžiausias smūgis – jų grįžimas bus labai tolyn į praeitį.

Reikės labiau pasistengti, kad grįžtų į 2000-uosius, taip greitai gal nepasieks to lygio. Tada buvo dar blogiau, skurdo lygis – didelis, didžiulis nusikalstamumas, bedarbystė, žlugo ištisi sektoriai. Rusija juda link to, bet gal nebus taip blogai. Tačiau toks scenarijus nėra visiškai atmestinas. Jei pažiūrėsime į 2023-2024 m. prognozes, 2023 m. laukia 0–2 proc. augimas, 2024 m. irgi panašus, o tai – visiška stagnacija. Po truputį prie to Rusija priartės“, – prognozuoja ekonomistas.

Ž. Maurico teigimu, Rusijos ekonomikai labiausiai kirs stojančios investicijos, tai šalis esą pajus ilgesnėje perspektyvoje. Ekonomisto manymu, didžiausia duobė laukia po poros mėnesių. O laukiantis valstybės bankrotas – tik formalumas ir mažiausia, kas gali nutikti šiai šaliai.

„Valstybės bankrotas – tik formalumas, valstybė praktiškai jau bankrutavusi. Rusijai jau dabar gerokai blogiau nei tik šalies bankrotas. Bankrotas lemia tai, kad šaliai sunku pritraukti kapitalą, finansavimą, ir pačioms šalies įmonėms labai sunku pritraukti kapitalą, sustoja visos investicijos“, – aiškina jis.

Komentarai (2)