Kariuomenės tyrimų, konversijos ir nusiginklavimo centro direktorius Valentinas Badrakas interviu UNIAN kalbėjo apie Rusijos kariuomenės problemas, perspektyvas baigti karą iki gegužės mėnesio ir tikimybę, kad Rusija panaudos branduolinį ginklą.

– „Antroji pasaulio armija“ mėnesį negali užimti Ukrainos. Kaip apibūdintumėte dabartinę situaciją?

– Dabartinę situaciją charakterizuoju kaip neapibrėžtumą ir pasiruošimą naujam karo etapui. Ir šis netikrumas turėtų būti išspręstas per dvi ar tris savaites.

Putinas pakeitė taktiką. Jam niekur nesisekė, išskyrus pietinės Ukrainos dalies, kur yra Chersonas, užgrobimą. Gali būti, kad ši kryptis bus parengta kaip perspektyvi puolimui ir užėmimui. Pavyzdžiui, siekiant atkirsti Ukrainą nuo jūros zonos. Tada derybose Putinas atstovaus save iš stipresnės pusės.

– Šia kryptimi okupantai jau kelis kartus atsisakė puolimo prieš Odesą. Planai atakuoti Ukrainos pietus iš jūros žlugo?

– Pagrindinis dalykas, susijęs su Odesa, yra tas, kad Rusijos jūrų pėstininkai atsisakė išsilaipinti pakrantėje. Ji užminuota. Šiandien tai labai geras Ukrainos pusės pasirengimo gynybai pavyzdys.

Manau, kad artimiausiu metu nebus jokių sunkių kardinalių istorijų, susijusių su Odesa. Kadangi pusė okupantų išsilaipinimo metu netaps fiziškai aktyvūs, jie žus Odesoje.

Pagrindinė karo vieta ateinančias dvi savaites bus Mariupolio miestas. Jei Mariupolis išgyvens šias kelias savaites, situacija gali kardinaliai pasikeisti ne Putino naudai.

– Kokios yra tokios įvykių raidos galimybės, atsižvelgiant į tai, kad Mariupolis yra visiškai apsuptas? Ar pavyks išgyventi miesto gyventojams ir jo gynėjams?

– Tokius šansus gali įvertinti tie kariškiai, kurie yra fronto linijoje ir mato visą vaizdą prieš save. Kaip pavyzdį norėčiau pateikti vakarykštį Azovo pulko pareiškimą apie galimybę deblokuoti Mariupolį: jie prašė Generalinio štabo nuspręsti, kokias pajėgas ir priemones galima skirti. Tai yra, formaliai Mariupoliui tokios galimybės yra.

Žinome, kad daugiau nei 80 % paties miesto yra sunaikinta, o Rusijos Federacija vykdo žiaurias lydimąsias operacijas. Rusai naudoja niekšiškiausias šantažo priemones, kad palaužtų Ukrainos karinę-politinę vadovybę, jog priverstų Ukrainą atiduoti Mariupolį. Bet kol kas, laimei, Rusijai nepasisekė.

Be to, nerimą kelianti informacija, kad priešas laikosi sausumos koridoriaus su okupuotu Krymu. Apskritai tai yra sunki Ukrainos realybė. Bet tai vis tiek pozicinis karas, dabar tai nėra strateginis pranašumas Rusijos Federacijos naudai.

– Kaip vertinate pranešimus, kad kai kuriose srityse Ukrainos ginkluotosios pajėgos net pradėjo kontrpuolimą?

– Yra tokia istorija, bet aš nekalbėčiau apie masinį kontrpuolimą. Greičiau kalbama apie Ukrainos karių atsakomuosius veiksmus tam tikrose srityse. Pavyzdžiui, Kijevo gynybiniai žiedai yra svarbiausia karo dalis.

Kontrapuolamieji veiksmai vis dar yra tam tikri epizodai. Ukrainos kariuomenė saugo žmogiškuosius išteklius. Todėl Ukrainos ginkluotųjų pajėgų ir gynybos pajėgų demonstravimas šiandien yra gana teisinga taktika.

– O kokioje situacijoje yra Rusijos kariuomenė šiame etape?

– Rusijos pusė dabar vykdo kažkokį karių pergrupavimą – kaupia rezervus. Tam agresorius turi keletą galimybių: vykdyti slaptą mobilizaciją Rusijos Federacijoje ir perkelti dalinius iš Pietų Osetijos, iš 102-osios Rusijos bazės Armėnijoje ir net gauti apie 20 000 karių įtraukiant į karą Baltarusiją. Tačiau šių galimybių vertinimas yra prieštaringas.

– Kokia tikimybė, kad Baltarusija bus įtraukta į šį karą?

– Tai ginčytinas klausimas. Žinome, kad 97 % baltarusių yra prieš dalyvavimą kare su Ukraina. Tačiau sunku suprasti, kaip elgsis kariškiai, nes jie iš tikrųjų yra ginkluoti, tai yra, gali būti priversti dalyvauti kare su Ukraina.

Gali būti, kad daugelis Baltarusijos kariškių tiesiog pasiduos arba išvengs tiesioginių karo veiksmų. Viskas priklauso nuo to, kokia forma jie bus naudojami: ar tai bus mišrus karių komplektavimas, ar kokie nors kiti variantai.

– Taip pat daug kalbama apie tai, kad Rusija į Ukrainą siunčia samdinius, kuriuos anksčiau naudojo kituose karuose.

– Kalbant apie samdinius, jie yra lengvieji pėstininkai, nepripratę prie linijinių kombinuotų ginklų kovos. Būtent tokiu būdu Rusijos pusė bando kariauti. Todėl Ukrainos gynėjams yra daug galimybių tęsti technikos kolonų naikinimo taktiką, bekontakčiams mūšiams naudojant didelio tikslumo ginklus.

– Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas paskelbė apie didelę Rusijos karių puolimo tikimybę Voluinės kryptimi iš Baltarusijos. Bet jei pietrytinė Ukrainos dalis yra būtina Putinui norint nutiesti koridorių į Krymą, kodėl Rusija pultų vakarinius Ukrainos regionus?

– Veiksmai galimi bet kuria kryptimi.

Kodėl jie bombardavo miestus Vakarų Ukrainoje? Kad parodytų, kad jie kariauja visoje Ukrainoje.

Vakarų regionų puolimas yra svarbus okupantams siekiant gauti kokybiškas pozicijas politinėse derybose. Pavyzdžiui, jei rusai norės derėtis dėl rytinių regionų ir atkirsti Ukrainą nuo jūros zonų, jie galės derėtis, sakydami, kad mainais nepretenduos į vakarinę Ukrainos dalį. Viskas daroma šiais tikslais.

– Ar pripažįstate, kad artimiausiomis savaitėmis okupantai bandys įgyvendinti savo „pagrindinį scenarijų“ – užgrobti Kijevą?

– Kijevą dabar supa trys gynybos žiedai. Bet kokia sėkmė sostinės šturme man kelia daugiau abejonių. Kol Rusijos okupacinės pajėgos prarado iniciatyvą, Kijevas rimtai sustiprėjo.

Ar aš manau, kad jie pateks į miestą? Ne, nemanau. Net jei Rusijai pavyktų įtempti Baltarusiją į karą, net jei įsibrovėliai gaus pastiprinimą iš Sirijos, Libijos ar iš Osetijos ir Armėnijos karinių bazių, Rusijos Federacija vargu ar sugebės sustiprėti taip, kad keltų grėsmę Kijevui. Šiandien tai yra sunkiausia Rusijos kariuomenės užduotis. Rusijos kariai bando apsupti Kijevą. Bet, man atrodo, Rusija tam turi per mažai rezervų. Kijevas Rusijai tiesiog per kietas.

Bene pavojingiausia kryptis: Buča – Vorzelis – Irpenas – Stojanka. Tačiau šiandien yra gana sudėtinga padėtis. Nepaisant to, kad Rusijos kariuomenė turi įrangą, labai sunku įvykdyti puolimą iš Vorzelio ir Irpeno Gorenkos kryptimi. Rusai turi ribotus išteklius manevruoti. Norėdami žengti į priekį, jie turi bent tris kartus padidinti savo pajėgas.

– Bet ar galima sakyti, kad rusai šių jėgų neturės? Kiek tiksliais galima laikyti skaičiavimus, kad atskiri okupantų vienetai sunaikinti 80–90 proc.?

– Žinoma. Tai patvirtina faktą, kad Rusija ieško rezervų įvairiose šalyse. Pavyzdžiui, samdiniai iš Sirijos ir Libijos. Be to, yra subnuoma per privačias karines įmones. Netgi Vyriausiasis karinės žvalgybos direktoratas neseniai pranešė, kad „Wagner“ samdiniai gavo užduotį atvykti į Ukrainą, kad pašalintų Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį...

Jei Rusijai užtektų karių ir karininkų, jie karą tęstų patys. O kadangi dabar Rusijos puolimo operacijos praktiškai nutrūko (išskyrus kelias kryptis), okupantams jau dabar labai trūksta žmogiškųjų išteklių.

Be to, Rusijos kariuomenei nukertamos galvos. Ukrainoje jau likviduota apie keliolika Rusijos generolų ir keliolika vyresniųjų karininkų. Generolų ir vyresniųjų karininkų sunaikinimas rodo, kad yra didelių problemų, susijusių su kariuomenės vadovavimu ir kontrole. Ir, be to, didžiulės motyvacijos problemos.

Be to, galime teigti, kad Rusijos kariai susiduria su tokių ginklų kaip raketos ir orlaiviai trūkumu.

– Ukrainoje jau atvirai juokiasi iš Rusijos kariuomenės techninės įrangos. Manoma, kad V. Putinas į Ukrainą pasiuntė seną, net nebeeksploatuojamą techniką, tikėdamasis be didelių pastangų mus sutriuškinti. Ar sutinkate su šiuo požiūriu?

– Taip, pirmajame įžengimo į Ukrainą etape Putinas naudojo seną įrangą. Greičiausiai jis galvojo apie greitą, net žaibišką sėkmę. Kijevo užėmimo istoriją jis norėjo priskirti „LPR ir DPR daliniams“, išskyrus „šiek tiek pagalbos“ iš Rusijos armijos. Ta prasme, kad Rusijos kariuomenė „specialiojoje operacijoje“ neva nedalyvavo. Tačiau pirmą dieną ši idėja žlugo. Putinas gavo smūgį, po kurio savaitę negalėjo atsigauti – neišėjo „į žmones“, nieko nepasakė...

Šiandien jau yra įrodymų, kad naują įrangą naudoja ir rusai. Tačiau Rusijos gynybos ministerijos vadovo Šoigu teiginiai apie perginklavimą pasirodė esą blefas. Nieko panašaus neįvyko. Naujų ginklų procentas yra ne didesnis kaip 20 %. O Ukrainos kariai su jais puikiai dirba. Kovo 20 dieną buvo sudegintas vienas naujausių Rusijos tankų „Black Eagle“. Prieš porą dienų Ukrainos gynėjai užgrobė naujausią elektroninio karo sistemą „Rtut-BM“. Taip pat prieš dvi dienas Ukrainos kariai užėmė naujausią elektroninio karo sistemą „Borisoglebsk-2“, o kitą dieną – ir garsiosios „Sozvezdie“ automatizuotos valdymo sistemos elementą. Dar vakar Ukrainos kariuomenė sudegino naujausią oro gynybos sistemą TOR.

Taigi, yra naujos įrangos, bet visai ne tokiais kiekiais, apie kuriuos kalbėjo Šoigu. Be to, tai neveikia taip gerai, kaip tikėjo Rusijos generalinis štabas.

– Kitas naujas ir madingas rusiškas ginklas – raketos „Kinzhal“, kurios naudojamos Ukrainos miestams naikinti. Ar tai reiškia, kad Rusija išnaudojo viską, ką turėjo, ir ėmėsi naujų ginklų?

– Hipergarsinės raketos, kurių greitis yra penkis kartus didesnis už garso greitį, viena vertus, yra gana galingi ginklai. Kita vertus, Rusijoje jie dar nėra iki galo sukurti, netapo tuo ištobulintu ginklu, kuriame viskas patikrinta ir kuris veikia nepriekaištingai. Gali būti netikslūs startai.

Greičiausiai ši raketa net nėra masinės gamybos, o galima kalbėti apie tai, kad Rusijos Federacija tokių raketų turi nedaug, gal keliasdešimt.

Šiandien Rusija Kijevo puolimo, išskyrus apšaudymą, praktiškai atsisakė. Tai geras ženklas, tačiau įsibrovėlių taktika yra atlikti tikslius smūgius su dideliu sunaikinimu, įskaitant „Kinzhal“. Taip pat yra „Xa-101“, „Xa-555“ tipo orlaivių raketos. Tai galingas ginklas. Tokių raketų Rusijoje yra labai daug. Taigi, jie vis dar turi jėgų bombardavimui.

Kalbant apie „Kinzhal“ naudojimą, šių raketų paleidimo priežastis, visų pirma, yra išbandyti naujus ginklus tikrame kare. Antra, mes kalbame apie Ukrainos karinės-politinės vadovybės bauginimą – jie sako, kad Rusija panaudos galingesnius strateginio plano ginklus, smogs tam tikrai infrastruktūrai dideliais atstumais. Ir taip Rusija gąsdina Europą – sako, tai bus taikoma ir NATO šalims.

– Kaip manote, ar Putinas gali kariauti prieš NATO šalis?

– Putinas eis tiek, kiek bus „pakviestas“. Jei Vakarų pasaulis bus pakankamai nuoseklus, Putiną vis tiek galima sustabdyti.

Prezidentūros viltys baigti karą iki gegužės mėnesio iš tiesų gali būti pateisinamos, jei Vakarų pasaulis veiks išvien. Įskaitant galingas sankcijas – kolektyvinį energijos embargą, taip pat visų Rusijos bankų atjungimą nuo „Swift“ sistemos. Šiandien dar nėra griežtos ir adekvačios reakcijos į Rusijos veiksmus. Todėl rizika, susijusi su Europa, smarkiai išaugo. Išpuolių prieš NATO šalis negalima atmesti.

Nesakau, kad Putinas būtinai puls Europą. Rusijos ištekliai jau šiandien yra išsekimo stadijoje. Bet viskas įmanoma.

– Ar Rusija gali panaudoti branduolinius ginklus?

– Putinas gali panaudoti branduolinį ginklą, jei manys, kad visi kiti argumentai išnaudoti. Pavyzdžiui, jeigu jis tiki, kad NATO šalių bauginimai lems automatinį karo veiksmų nutraukimą ir derybų proceso nutraukimą. Scenarijų gali būti daug.

Jis gali panaudoti branduolinį ginklą smogti į kokį nors Ukrainos ir kokios nors NATO valstybės objektą. Pavyzdžiui, Bulgarijoje, Slovakijoje ar Lenkijoje. Tai taip pat visai įmanoma.

Putino užduotis – atlikti pačius destruktyviausius veiksmus, siekiant įbauginti visą pasaulį.

Taip pat yra versija, kad V. Putinas tomis pačiomis hipergarsinėmis raketomis „Kinzhal“ gali smogti, pavyzdžiui, į vieną iš Ukrainos atominių elektrinių. Neatsitiktinai jau pirmąją karo dieną jis išsikėlė užduotį užimti Černobylio atominę elektrinę, o po kelių dienų buvo paimta ir galingiausia Europoje – Zaporožės atominė elektrinė.

Neturėtume atmesti smūgio prieš Kijevo marių užtvanką... Žmonių praradimai jo visiškai nejaudina ir nedomina.

– Kokios jūsų prognozės: kaip įvykiai vystysis toliau?

– Manau, kad artimiausios dvi, daugiausiai trys savaitės nulems visą tolimesnę karo eigą. Tik po 2-3 savaičių paaiškės, ar Putinas kokia nors forma judės karo pabaigos link, pasiekęs kokį nors taikos susitarimą, paliaubų susitarimą su Ukrainos puse.

Antroji versija yra ta, kad Putinas eis į užsitęsusio apgulties karo formavimą. Tada tai bus išlikimo karas. Arba Ukraina ir NATO blokas išliks, o Rusija subyrės ir nebeegzistuos tokia forma, kokia yra dabar, arba atvirkščiai.

Pasidalinkite su draugais

Šaltiniai:

Unian

Aut. teisės: MTPC

Komentarai ()