[Žinios trumpai] Negirdėta istorija, kaip Kyjivo regione paprasti žvejai didvyriškais poelgiais išgelbėjo tūkstančius žmonių nuo bado ir okupacijos (Video) ()
Jie pagavo žuvies ir davė žmonėms.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kyjivo srityje žvejai iš Strakholesye didvyriškai gelbėjo žmones nuo bado ir okupacijos. Jiems pavyko išgelbėti 2 tūkstančius regiono gyventojų gyvybes. Šie žvejai savo poelgiais nesigiria, tiesiog nori padėti.
Apie paprastų Kyjivo regiono gyventojų herojiškumą praneša „UP“.
Kovo 12-ąją žvejai padėjo nuo užpuolikų pabėgti nėščiai moteriai, kuriai jau seniai reikėjo atlikti Cezario pjūvį. Vyšgorodskio rajono gyventoja pasakojo, kad jai vienai iš pirmųjų pasisekė pabėgti nuo rusų dėl žvejų surengto „evakavimo reiso“.
Šie žmonės krašto gyventojus gabeno į kitą ežero pusę, kuo toliau nuo užpuolikų. Nėščia moteris prisimena tą dieną buvusi labai išsigandusi. Ji nuolat meldėsi. Laivas judėjo tarp ledų, pūtė stiprus vėjas. Tačiau nėščioji bijojo ne tik didelių bangų. Tuo metu virš Kyjivo srities skraidė raketos ir dronai. Moteris labai bijojo, kad priešas nepataikytų į valtį.
Žvejai moterį šildė antklodėmis ir padarė viską, kad ją nuramintų. Laimei, evakuacija pavyko ir netrukus nėščioji pasiekė Kyjivą, o ten pagimdė berniuką. Savo sūnų ji pavadino Andriuša, apaštalo ir Galilėjos žvejo Andriejaus Pirmojo garbei.
Be to, žvejai nuo pirmųjų plataus masto invazijos dienų gelbėjo žmones nuo bado, rizikuodami savo gyvybe. Jie gaudė žuvį ir išdalino žmonėms. Žvejai maitino net tuos kaimus, kurie jau buvo okupuoti, – sakė viena iš gelbėjusių žmones Alena Alijeva.
„Atrodė, tarsi jie būtų spąstuose. Aplink ledas. Priekyje rusų kariai. Miškas šonuose. Buvo atkirstas mūsų apendiksas, mūsų pusiasalis, mini Krymas, kaip mes jį vadiname: Strakholesye, Gornostaypolis Fruzinovka, Zorinas, Gubinas... Bet mūsų rankos nebuvo surištos“, – sakė ji.
Žmonės iš kaimyninių Dityatki, Orany ir Fruzinovka kaimų pabėgo į Strakholesye. Praėjus kelioms dienoms po invazijos, kaime ėmė dingti mobilusis ryšys, o po savaitės ėmė stigti maisto. Sunku gyventi tik iš vienos žuvies. Todėl žvejai paskambino į Kyjivą ir paprašė draugų pagalbos.
„Ilgai iš žuvies gyventi negalime. Baigėsi aliejus, miltai, bet be duonos nepasisotinsite, ar ne? Į pagalbą pasikvietėme draugus iš sostinės. Per Vyšgorodą jie atvežė maisto į kitą pusę, mes paėmėme valtimi“, – dalijosi A. Alijeva.
Po sėkmingų pirmųjų „evakuacinių reisų“ žvejai pradėjo masiškai gelbėti žmones. Jie išsivežė pabėgėlius ir atnešė maisto, vaistų.
52 metų Andriejus, kurį visi vadina „Pupsiku“, buvo vienas iš tų, kurie organizavo evakuacinius reisus laivu. Vyras pasakoja, kad gelbėdamas žmones dažnai matydavo užpuolikus. Jie vaikščiojo pakrante ir žiūrėjo į žvejus. Tačiau rusai nežinojo aplinkos reljefo. Kyjivo srityje buvo daug takų gamtoje, kuriais žvejai išvesdavo žmones ir pristatydavo maistą.
Kovo mėnesį Strakholesye gyventojai pradėjo jausti keistą burnos džiūvimą. Černobylyje apkasus kasę įsibrovėliai sukėlė radioaktyvias dulkes, jos pasiekė net kaimą.
Nepaisant visų pavojų, nepaisant apšaudymo ir okupacijos, žvejai išgelbėjo žmones. Jie nebijojo ir norėjo padėti visiems, kuriems reikėjo maisto ir kurie galėjo evakuotis.