TLDR: be naftos ir dujų eksporto Rusijai bus liūdnos mišios.

<…>

– Visų pirma, jau matėme naujienas, man regis, Süddeutsche Zeitung publikavo pranešimą, kad absoliučiai visos ES narės palaikė naftos embargą. Nes anksčiau kai kurios šalys priešinosi, pradedant Vokietija, Vengrija, Slovakija… Na, o dabar jos lygtai pasirengusios prisijungti.
Staigaus atsijungimo nuo Rusijos naftos, žinoma, nebus. Šeštuoju paketu jos priims programą, pagal kurią iki metų galo pamažu bus siūloma atsijungti nuo rusiškos naftos. Rusijai tai bus siaubingas smūgis, nes eksportas į Vakarus buvo svarbiausia kryptis. Nukreipti šią naftą į Kiniją neįmanoma dėl labai paprastos priežasties – visas transporto potencialas išsemtas. Pernai į Kiniją buvo išgabenta 83 mln. tonų naftos ir tai jau riba – daugiau patiekti niekaip neįmanoma. Naftotiekiai veikia ties galimybių riba, rusiškas Rytų Sibiro – Ramiojo vandenyno (ESPO) naftotiekis su Kozmino uostu ir atsišakojimais tiesiogiai į Kiniją, naftotiekis Omskas-Pavlodaras per Kazachstaną ir toliau į Kiniją irgi veikia faktiškai ties galimybių riba. Per uostus, geležinkelius daugiau naftos patiekti irgi nepavyks – viskas užimta, apkrauta. Todėl Vakarų krypties atjungimas reikš viena – Rusijai teks mažinti gavybą, likviduoti gręžinius, cementuoti mažiausiai našius. Juos atstatyti komercinės prasmės nebus, tad, Rusija praras pagrindinį savo federalinio biudžeto pajamų šaltinį. Tai reiškia skurdą.

– O užkonservuotus gręžinius paskui galima atkonservuoti? Ar tai lengva atlikti?

– Jeigu gręžinys užcementuotas, tada reikia naują gręžinį gręžti arba atlikti kapitalinį remontą užsienio įranga. O gręžinių dekonservavimo įrangos labai trūksta dėl sankcijų. O be to, kai kuriuos užkonservuotus gręžinius dekonservuoti nebus jokios prasmės. Na, privarva iš jų du kibirai naftos per dieną ir koks nors panardinamas ar svirtinis siurblys jau susenę, o naują įrangą montuoti į tokį gręžinį jokios prasmės nėra. Taigi, užkonservuoji – gali pamiršti. Tai reiškia, kad Rusija greitutėliai praras didžiosios energetinės supervalstybės, naftos eksportuotojos titulą. Gali būti, kad po kelių metų naftos reikės tik vietiniam vartojimui – išoriniam, eksportui, jos paprasčiausia nebeužteks. Gal tik Kinijon eis šiek tiek. Ir viskas – taip bus padėtas taškas Rusijai, kaip didelei naftos eksportuotojai.

– Ištarėte tokį baisų žodį – skurdas. Kaip greitai baigsis pinigai, įvedus naftos embargą?

– Prieš karą buvo skaičiuojama, kad 3 – 4 metams to, kas sukaupta, turėtų užtekti. O paskui staiga paaiškėjo, kad didelė dalis santaupų areštuota…

– Užšaldyta, užkonservuota…

– … jos niekaip naudoti negalima. Dabar, manau žmonės tai pajus jau rudeniop. O metų gale tai jau bus katastrofa. Nes jei bus likviduojamos ne šiaip naftos radimvietės, atskiri projektai, prasidės ir nedarbas. Įsivaizduokite, gyvenvietė – žinau kelis tokių gyvenviečių pavyzdžius – ten gerai trykšta nafta, po 3 milijonus tonų naftos per metus. Gyvenvietėje – 30 000 žmonių. Ką jie darys, jei bus nutraukta naftos gavyba? Dabar matome, kad ir dujų situacija nelabai palanki, jos eksportas irgi traukiasi. O juk vien Gazprome pusė milijono darbuotojų. O kur dar gretutinės, Gazpromą aptarnaujančios kompanijos – transporto, energetikos, užsiimančios gręžiniais ir t.t. ir pan. Įsivaizduojate, kokia bus bedarbių armija, jei dalis šių verslų užsidarys.

– Bedarbių armija taps tiesiog armija.

– Ką moka iš fronto grįšianti armija, chaki spalvos drabužiais apsirėdę piliečiai? Plėšti, prievartauti ir žudyti. Vakar man parašė iš Jamalo-Nencų autonominės apygardos, kur yra pagrindiniai dujų telkiniai, iš kur dujos teka į Europą, į Turkiją. Ten žmonės tiesiog uždaro savo namus, meta netgi vertingus daiktus ir tiesiog bėga iš tų regionų. Jokios vilties, kad jų laukia kokia nors šviesi ateitis – gazpromiška ar negazpromiška – jau nebėra.

– Norėčiau grįžti prie naujienos apie naftos embargą, kurį pagaliau palaikė Vokietijos vyriausybė, nes pagaliau pavyko rasti deramą pamainą, alternatyvų energijos šaltinį. Ar tikrai taip yra?

– Naftos rinkoje dabar yra, tad, yra kur ją įsigyti – tai Artimųjų Rytų nafta, labai artima savo charakteristikomis rusiškam naftos mišiniui „Urals“ nafta iš Norvegijos Johan Sverdrup telkinių… Tad, be naftos tos šalys neliks.

– Tačiau kiek brangiau joms teks mokėti?

– Manau, gali nutikti taip, kaip su dujomis – dėl to, kad Rusija bus priversta mažinti gavybą, naftos kaina gali pakilti. Sprendžiant iš to, kas įvyko su dujomis, europiečiai tokioms materialinėms aukoms pasirengę. Argumentacija paprasta – gerai, aukosimės, daugiau mokėsime už dujas, netgi pristabdysime kai kurių ūkio šakų, kuriose tai naudojama, vystymą – tačiau kas būtų, jei to nedarytume? Jei ir toliau remsimės energijos išteklių importu iš Rusijos? Taip keldami klausimą, jie naudojasi istorine patirtimi – pažvelkite, kas buvo nuo 2005 metų, kiek kartų Rusija šantažavo Europą, atjungdama dujas atsakingiausiais periodais – per šildymo sezoną. Tai jau ne užuominos, o demonstratyvus Rusijos elgesys. Ką Rusija išdarinėjo per šį, pasibaigusį sezoną, kai nutraukė dujų tiekimą, atsisakė tiekti dujas į saugyklas Vokietijoje ir Austrijoje šildymo sezono atsargoms; išsukinėjo rankas kainomis, atsisakydama trumpalaikių (spot) kontraktų. Visi tokie Gazpromo ir atitinkamai, Rusijos valdžios, veiksmai parodė europiečiams, kad jie yra šantažuojami, kad juos gali spausti kaip tinkami. Dabar europiečiai sako – gerai, dabar pasiaukokime materialiai, susiveržkime diržus ir užbaikime spaudimą iš Rusijos pusės.

– Gana bauginamai sakėte, kad baigiasi Rusijos, kaip energijos supervalstybės epocha. Dar pamenu, kai taikos metu, prieš porą metų, vyko karšti ginčai dėl skalūnų naftos, dujų. Ar Rusijoje yra kažkas tokio, kas galėtų ateityje – kurios vis dar viliamės, kai viskas išsispręs, bus nuimtos sankcijos – užtikrinti jos pozicijos šioje grandinėje susigrąžinimą?

– Dar prieš kelis metus Skolkovo verslo mokyklos Energijos centras sudarė prognozę iki 2040 metų – kas bus su pasauline energetika ypač naftos, dujų sektoriumi, kas bus su Rusijos energetika. Išvados neguodžia. Jau tada, be visokių karinių priežasčių, buvo aišku, kad gavyba menks. Kai susirinkome – dujų ir naftos sektoriaus specialistai, analitikai, šiai publika – ir pradėjome klausinėti tyrimui vadovavusią Tatjaną Aleksejevną Miterovą: ar galima kuo nors pakeisti tokį federalinio biudžeto punktą, kaip nafta ir dujos, jeigu jis praras reikšmę? Ir ji papasakojo, kaip jie kelis mėnesius apklausinėjo visų Rusijos ekonomikos sričių specialistus, bandydami rasti, kas galėtų pakeisti energijos išteklius. Nerado nieko… Rusija negali nieko pasiūlyti tokiam eksportui.Neseniai kalbėta apie vandenilį, kurį Rusija galėtų išgauti. Tačiau užuot išgavusi jį čia ir iš už tūkstančių kilometrų importavusi, Europa taip pat ar net geriau, gali vandenilį išgauti toje pačioje Vokietijoje, Italijoje, Graikijoje… kur tinkami. Todėl Rusija kaip vandenilio eksportuotoja ar iš vis kaip vandenilio rinkos žaidėja nėra kotiruojama.

<…>

K⭘L⬤K⭘L