Praėjus 30 metų pagaliau atskleista paslaptingo Persijos įlankos karo sindromo priežastis: nuo jo kenčia šimtai tūkstančių JAV karių ()
Nauji tyrimai teigia, kad „išsprendė paslaptį“, kas sukelia Persijos įlankos karo sindromą.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kaip daugelis įtarė, naujai paskelbtame tyrime daroma išvada, kad nervus paralyžiuojanti medžiaga – zarinas, daugiausia buvo atsakingas už daug diskusijų sukėlusią būklę.
Persijos įlankos karo sindromas arba Persijos įlankos karo liga (GWI) apibūdina lėtinę daugiasimptomę ligą, kuria serga šimtai tūkstančių karo veteranų. Maždaug 250 000 iš 697 000 JAV veteranų, kurie tarnavo 1991 m. Persijos įlankos kare, kenčia nuo lėtinės daugelį simptomų sukeliančios ligos.
Simptomai gali būti įvairūs, tačiau dažniausiai jie apima nuovargį, raumenų skausmą, „smegenų rūką“, atminties problemas, pažinimo problemas, nemigą, bėrimus ir viduriavimą. Tačiau anksčiau pasiūlytas PTSD, biologinių ir cheminių ginklų bei nusodrintojo urano priežastis buvo sunku nustatyti.
Žurnale „Environmental Health Perspectives“ rašoma, kad Teksaso pietvakarių universiteto mokslininkai ištyrė 508 veteranus, sergančius Persijos įlankos karo sindromu, ir 508 dislokuotus veteranus, kuriems liga nepasireiškė, ir išsiaiškino, kad tiems, kurie buvo paveikti zarino, žymiai didesnė tikimybė susirgti šia liga.
Norėdami dar labiau įrodyti savo hipotezę, jie ištyrė geną (PON1), kuris vaidina svarbų vaidmenį skaidant nervines dujas organizme. Jie nustatė, kad veteranai, turintys mažiau veiksmingų PON1 geno variantų, sirgo dažniau. Kuo silpnesnis variantas, tuo dažnesnis sindromas.
Mokslininkai teigia, kad kiti cheminiai poveikiai gali paaiškinti keletą atvejų, tačiau tai yra vienas tvirčiausių kada nors rastų Persijos įlankos karo sindromo priežasties įrodymų.
„Mūsų išvados įrodo, kad Persijos įlankos karo ligas sukėlė zarinas, kuris išsiskyrė, kai bombardavome Irako cheminių ginklų laikymo ir gamybos patalpas“, – teigia tyrimo vadovas dr. Robertas Haley.
Persijos įlankos karas prasidėjo 1990 m. rugpjūtį, kai Irako lyderis Saddamas Husseinas įsiveržė į kaimyninį naftos turtingą Kuveitą, siekdamas padengti šalies skolas iš Irano ir Irako karo (1980-1988). Šis žingsnis sulaukė tarptautinio pasmerkimo, galiausiai privedęs prie to, kad JAV, JK ir kitos šalys pradėjo karinį konfliktą prieš Iraką.
Per pastaruosius kelis dešimtmečius buvo intensyviai diskutuojama apie pagrindinę Persijos įlankos karo sindromo priežastį – nuo naftos gręžinių gaisrų išmetamų teršalų iki nusodrintojo urano poveikio.
Kai kurie netgi teigė, kad tai gali būti susijusi su kareiviams skirta vakcina. Daugelis šių paaiškinimų nuo to laiko buvo plačiai atmesti. Pavyzdžiui, ankstesnis daktaro Haley ir šios komandos tyrimas parodė, kad nusodrintojo urano įkvėpimas neturėjo jokios įtakos ligai. Tai paskatino juos įtarti, kad zarino dujų poveikis yra labiausiai tikėtinas kandidatas.
Zarino dujos yra žmogaus sukurta cheminė medžiaga, kuri neturi skonio, kvapo ar spalvos. Cheminė medžiaga veikia panašiai kaip tam tikri insekticidai, trukdydama normaliam signalų perdavimui tarp nervų ląstelių.
Zariną (Sarin) 1938 m. Vokietijoje atrado „IG Farben“ mokslininkai, kurie bandė sukurti stipresnius pesticidus. Junginys buvo pavadintas jo atradėjų garbei: chemikų Gerhardo Schraderio, Otto Ambroso, Gerhardo Ritterio ir Hans-Jürgen von der Linde.
Dėl savo, kaip nervus paralyžiuojančio agento, jis buvo naudojamas kaip cheminis ginklas. Jį 1995 m. į Tokijo metro sistemą išleido liūdnai pagarsėjęs japonų pasaulio pabaigos kultas Aum Shinrikyo.
