Europos Sąjungos valstybių atsisakymas RF dujų ir naftos vyksta geriau, nei kai kas tikėjosi.

 — Šį rytą Ukraina, kaip ir tikėtasi, nutraukė dalies Rusijos dujų tranzitą viena dujotiekio atšaka Luhansko apskrityje – šioje teritorijoje dabar yra Rusijos kariuomenė. Vakar Kyivas pranešė apie prarastą Sachranovkos dujų skirstymo punkto ir Novopskovsko kompresorinės stories kontrolę. Ukraina pasiūlė laikinai nukreipti tranzitą į kitą dujų skirstymo punktą, kurį Ukraina tebekontroliuoja. Tuo tarpu Rusijos kompanijos manymu, srauto nukreipti neįmanoma techniškai, o ir darbui Sachranovkoje jokių kliūčių nemato. Vokietija skelbia apie dujų, tiekiamų per Ukrainą, kiekio sumažėjimą beveik ketvirčiu, dabar dujos perskirstomos per Nyderlandus, o dujų kaina po Ukrainos atšakos atjungimo Londono biržoje viršijo 1100 dolerių už tūkstantį kubinių metrų.
Savo energetiniu stabilumu pasirūpino Bulgarija – šiandien šalies premjeras Kirilas Petkovas pranešė apie susitarimą su JAV dėl suskystintų dujų tiekimo. Petkovo teigimu, dujų kaina bus mažesnė, nei siūlo Gazpromas, o pirmoji dujų siunta Bulgariją turėtų pasiekti birželį.

 — Kiek iš tiesų gali sumažėti dujų tranzitas dėl Ukrainos atšakos atjungimo? Rašo, kad Gazprom dabar prarado trečdalį savo pajėgumų.

 — Vertinimai labai skirtingi. Ryte mačiau vertinimą, kad 8% visų Rusijos dujų, siunčiamų vakarų kryptimi, o tai 300 milijonų m³/parą, eina per Sachranovką, maždaug 24 mln. m³/parą

 — Kaip manote, ar Rusija techniškai gali perskirstyti tą srautą per kitus punktus?

 — Visų pirma, neteisingas teiginys, kad Ukraina nutraukė Rusijos dujų tiekimą. Šįryt kalbėjau su Ukrainos kompanijos „Operator GTS Ukraina“ vadovu Sergejumi Makagonu. Jis sakė, kad tai Gazprom nutraukė Sachranovkos veikimą, o dėl to Ukraina buvo priversta paskelbti force majeure aplinkybes ir pristabdyti dujų tiekimą šiuo maršrutu, arba kreiptis į Gazpromą su prašymu tiekti jas per kitus punktus.

 — Kiek problemų šie įvykiai gali sukelti Vokietijai?

 — Vokietija, manau, atsilaikys – tokie scenarijai buvo nagrinėjami, atliekami crash testai, žiūrėta, kas nutiktų Vokietijai, jeigu Gazprom netikėtai nutrauktų dujų tiekimą. Vokietija atsilaikydavo netgi žiemą. O jau greitai, vasarą, Baltijos jūros Vokietijos pakrantėje pradės veikti mažiausiai du plaukiojantys suskystintų dujų priėmimo terminalai. Tai smarkiai sustiprins Vokietijos energinį saugumą. Žiūrint bendrai, bus galima perjungti dujas į Jamal–Europa dujotiekį, einantį per Baltarusią, Lenkiją į Vokietiją. Todėl čia problemos nėra, jei Gazpromas panorės šiuo maršrutu pasinaudoti.

 — Dujų kaina Londono biržoje šiandien viršijo 1100 $/1000 m³. Šiaip jau bet kokie pokyčiai biržoje tampa naujiena, o Rusijos vidaus rinkai tai kaip nors atsilieps?

 — Rusijoje nėra dujų rinkos, todėl ten niekas keistis neturėtų. Netgi pramonės objektams kainas reguliuoja Valstybinė antimonopolinė tarnyba, specialiais vyriausybės potvarkiais, tad, apie kokią rinką galima kalbėti? Todėl Rusijos vartotojams kokių nors pokyčių tikėtis nereikia.

 — Bulgarijos prezidentas praėjusią savaitę pareiškė, kad šalis gerokai labiau priklauso nuo rusiškų dujų, nei kitos ES šalys. Ar galės suskystintos dujos iš JAV greitai pakeisti Gazpromo?

 — Iš tiesų, Bulgarija, sunaudojanti 3 mlrd. m³ dujų per metus lig šio momento visiškai priklausė nuo Gazpromo tiekimo. Bulgarija sudarė kontraktą su Azerbaidžano kompanija SOCAR dėl 1 mlrd. m³ dujų tiekimo per metus, tad trečdalį poreikių jau gali pakeisti. Šios dujos tekės per Turkiją, esamu dujotiekiu, kuris yra dalis vadinamojo Transbalkanų dujotiekio, kuriuo anksčiau per Bulgariją į Turkiją buvo tiekiamos rusiškos dujos, o dabar jis „Turkijos srauto“ dalis ir tiekia dujas priešinga kryptimi. O šią vasarą pradės veikti dujotiekis iš Graikijos į Bulgariją, tarp Komotini ir Stara Zagora miestų. Juo bus tiekiamos dujos, kurias Graikija gaus iš Revithoussa SGD terminalo. O prieš dvi dienas įvyko dar vieno terminalo projekto Alexandroupolis uoste pradžios ceremonija. Bulgarijai jame irgi priklauso dalis.
Taigi, iš Graikijos pusės į Bulgariją jau tekės dujos ir susitarta, kad dalis šių dujų bus amerikiečių. Susitarta dėl kainos, ir ji iš tiesų bus mažesnė, nes Gazpromas Bulgarijoje kainas laikė užkėlęs labai aukštai. Todėl amerikiečiams buvo nesunku pasiūlyti mažesnę kainą. O be to, reikia turėti omenyje, kad rusiškas dujas iš Jamalo pusiasalio reikia pumpuoti per visą Rusiją, per Juodąją jūrą, ir toliau Bulgarijos kryptimi. Transportavimas darosi labai sudėtingas ir kaštai tampa daug didesni, nei gabenant suskystintas iš JAV – 2000 jūrmylių atstumu suskystintos gamtinės dujos gali ramiai konkuruoti su dujotiekiu. Manau, Bulgarija susitvarkys, o kitais metais galbūt ir visai atsisakys rusiškų dujų. Juolab, kad Gazpromas jau nustojo jas tiekti.

 — Pabaigai dar trumpai apie naftą. „Politico“ rašo, kad ES gali pasiūlyti Vengrijai pinigų, kad ši atsisakytų Rusijos naftos. Kaip manote, Budapeštas – paskutinis, su kuo reikės derėtis dėl Rusijos naftos embargo įvedimo?

 — Manau, dar Slovakija ir iš dalies, aišku, Čekija. Jos naftą gauna „Družba“ naftotiekio pietine atšaka.
Tačiau aš vengrų vietoje prisiminčiau 2007 metų lapkritį, kai Putinas pasirašė sutikimą „Transneft“ laiškui, kuriame siūlyta visą „Družba“ sistemą likviduoti, kad rusiška nafta ten iš viso nebūtų tiekiama. Jau tuomet, kai tapo aiškūs Rusijos ketinimai išsukinėti rankas Europos valstybėms ir naftos „Družba“ netiekti iš viso, reikėjo susizgribti ir užtikrinti kitus naftos tiekimo maršrutus.

 — Dėkoju už pokalbį.