Nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą praėjo jau trys mėnesiai. Per tą laiką daug Rusijos elito atstovų ne kartą keitė savo poziciją karo klausimu ir dėl situacijos šalyje. Radikalų pesimizmą keitė drąsus optimizmas, o pastarąjį savo atžvilgiu – vėl paralyžiuojantis nusivylimas ir liūdnos ateities perspektyvos.

Kaip „Meduza“ teigia Kremliui artimi šaltiniai, šiuo metu nuotaikos ir vėl keičiasi – šįkart dauguma nepatenkinti asmeniškai prezidentu Vladimiru Putinu. Tokios pozicijos laikosi ir pasisakantys už karo tęsimą, ir taikos siekiantys.

Per tuos tris mėnesius Rusijos elitas nuomonę keitė ne kartą. Kovo pradžioje „Meduza“ rašė, kad dauguma Kremliaus ir valdžios pareigūnų paprasčiausiai nežino, ką daryti – su siaubu galvoja, kaip pritaikytos sankcijos atsilieps jų karjerai ir gyvenimui. Kiek vėliau prasidėjo savotiškas „patriotinis pakilimas“ – balandį dauguma valdžioje viešai pasisakė už karą „iki pergalingos baigties“.

Dabar, praėjus trims mėnesiams nuo įsiveržimo pradžios, ir vėl sugrįžta pesimizmas. „Gyventi kaip anksčiau jau nepavyks, apie kažkokį vystymąsi negali būti nė kalbos. Visgi kažkaip gyventi teks – šešėlinis importas, prekyba su Kinija ir Indija“, ­– „Meduza“ atviravo vienas Rusijos valdžiai artimas šaltinis.

Kremlius ir toliau nemato jokio realistinio scenarijaus, pagal kurį valdžia galėtų užbaigti karinius veiksmus Ukrainoje – ir išsaugoti savo gerą vardą. „Meduza“ jau yra rašiusi, kad praėjus kelioms savaitėms nuo karo Ukrainoje pradžios politiniame Kremliaus bloke pradėta kurpti strategija, kaip tai pasiekti, bet rasti sprendimo taip ir nepavyko.

Patenkintų V. Putinu greičiausiai praktiškai nebelikę. Tiek verslas, tiek didžioji dalius valdžios nepatenkinti, kad prezidentas pradėjo karą, nepagalvojęs apie sankcijų mastą – normaliai gyventi su tokiais ribojimais neįmanoma. Karo šalininkų netenkina „specialiosios operacijos“ tempai. Jie mano, kad galima – ir reikia – veikti žymiai ryžtingiau. Taip Rusijos elito nuotaikas aprašo Kremliui artimas „Meduza“ šaltinis. Šiuos žodžius patvirtino ir dar du valdžiai artimi pašnekovai.

Prezidento administracijai artimi šaltiniai sako, kad karo šalininkų (pirmiausia vadinamųjų silovikų) pozicija labai paprasta: „Jų supratimu, silpnumo rodyti nevalia. Reikia veikti žiauriau“. Tas žiauriau – didelio masto atsargos pajėgų mobilizacija ir karas iki pergalės, idealiu atveju ­ Kyjivo užėmimas.

Remiantis „Meduza“ pašnekovų suteikta informacija, Kremlius mobilizacijai, švelniai tariant, nepasiruošęs. Dar balandį prezidento administracijai artimi šaltiniai, remdamiesi slaptais sociologiniais tyrimais, kalbėjo, kad net ir vadinamąją „specialiąją operaciją“ palaikantys rusai patys kariauti nepasirengę, ­nepasirengę ir į frontą siųsti savo artimųjų.

Vadinamosios taikos partijos atstovai – stambūs verslininkai ir dauguma „civilių“ valdininkų – taip pat piktinasi V. Putino veiksmais, nes nemato jokių jo pastangų siekti taikos su Ukraina. Tokia situacija labai slegia šalies ekonomiką.

„Problemos, kurias Rusijoje gimdo karas, jau matomos ir juntamos, o vasaros viduryje jos ims plisti į visas įmanomas puses: transportas, medicina, net ir žemės ūkis. Niekas apie tokio masto bėdas nebuvo susimąstęs“, – paaiškina vienas pašnekovas.

Jis pridūrė, kad prieš prasidedant karui Kremliuje niekas rimtai nesvarstė galimybės, kad Europos valstybės galėtų atsisakyti rusiškų dujų ir naftos importo. Toks embargas praktiškai virtęs realybe, bet, anot „Meduza“ pašnekovų, prezidentas ir karingoji jo aplinkos dalis iki pat dabar atsisako patikėti, kad tuos savo grasinimus Vakarai ims ir įgyvendins.

V. Putinas tiesiog nenori galvoti apie ekonominius sunkumus, kurie bado akis daugumai valdininkų, juolab nenori jų kažkaip sieti su karu Ukrainoje, sako du prezidento administracijai artimi asmenys.

Tokį požiūrį Rusijos prezidentas nesibodi išsakyti ir viešai. Pavyzdžiui, Kaliningrado srities gubernatorius Antonas Alichanovas per susitikimą su Rusijos prezidentu štai ką pasakė apie lėtėjančias statybas: „Prasidėjus „specialiajai karinei operacijai“ laikinai sutriko logistikos ryšiai. Bet mes ir toliau pirkome užsienyje ir buvome orientuoti į tranzitą per kaimyninių šalių teritorijas. Mums prireikė laiko prisitaikyti prie naujų sąlygų. Dabar tai jau padaryta“.

Atsakydamas V. Putinas ne kartą akcentavo neva sunkumų sieti su karu nevertėtų: „Šiuo atveju remtis mūsų „specialiąja karine operacija nevertėtų. Nuosmukis buvo dar 2020–2021 metais, ir itin ryškus statybų sektoriuje. Dėl šios priežasties „specialioji karinė operacija“ Donbase čia visai nė prie ko“.

Prezidento administracijai ir valdžiai artimi šaltiniai žurnalistams teigia, kad tokiame fone aukščiausiuose sluoksniuose vis dažniau aptarinėjama „ateitis po Putino“: „Bet ne apie tai, kad štai čia ir dabar visi nori tą Putiną nuversti ir dabar kurpia perversmo planą. Bet jau yra supratimas ar pageidavimas, kad jau artimoje ateityje jis šalies nebevaldytų. Prezidentas užvirė šią košę, bet paskui kažkaip turėtų pavykti padėtį pataisyti – kažkaip ten susitarti (tiek su Vakarais, tiek su Ukraina)“.

Anot pašnekovo, Kremliuje po truputį jau pradedami aptarinėti galimo V. Putino įpėdinio variantai.

Tarp jų – Maskvos meras Sergejus Sobianinas, Saugumo tarybos pirmininkas Dmitrijus Medvedevas ir pirmasis prezidento administracijos vadovo pavaduotojas Sergejus Kirijenka.

„Meduza“ šaltiniai aiškina, kad S. Kirijenka pastaruoju metu reguliariai bendrauja su V. Putinu Donbaso klausimais (valdininkas ne per seniausiai tapo minėtojo regiono kuratoriumi) ir ekonomikos temomis.

Tik pašnekovų nuomonės dėl paties S. Kirijenkos planų išsiskiria: kai kurie mano, kad jis norėtų mažų mažiausiai tapti ministru pirmininku, o kiti įsitikinę, kad savo aktyvumu siekia įrodyti savo nepakeičiamumą prezidento administracijoje.

Kaip ten bebūtų, ir vieni, ir kiti tikina – dabar S. Kirijenka, kaip ir, pavyzdžiui, Nacionalinės gvardijos vadovas Viktoras Zolotovas, priklauso V. Putino artimiausiųjų ratui: „Dabar jam priklauso tie, kurie dalyvauja operacijoje – vadovauja pajėgoms, užsiima Donbasu. Prezidentas visas tame kare. Tie žmonės gali kirsti raudoną liniją, kitaip tariant, skambučiu netgi prikelti prezidentą“.

„Meduza“ pašnekovai sako, kad net ir tie, kurie aptarinėja S. Kirijenką ar kitus galimus įpėdinius, labai puikiai supranta: V. Putinas prezidento postą paliktų tik smarkiai pablogėjus sveikatai. Be to, valdininkų nepasitenkinimas apsiriboja tik pokalbiais vienas su kitu, bet ne veiksmais. Kaip teigia vienas federalinei valdžiai artimas pareigūnas, „žmonės plūstasi, bet vis tiek dirba savo darbą, stato šalį ant karinių bėgių“.

Pavyzdžiui, Kremlius neatsisako idėjos surengti referendumų dėl vadinamųjų „Donecko Liaudies Respublikos“ ir „Luhansko Liaudies Respublikos“ prijungimo, taip pat Rusijos pajėgų užimtos Chersono srities. Kada tiksliai jie galėtų vykti, priklausys nuo situacijos fronte. Kol kas pati realistiškiausia data – rugsėjo 11 diena.

Kaip teigia „Meduza“ pašnekovai, maždaug tuo pačiu metu gali vykti ir referendumas dėl Pietų Osetijos prisijungimo. Savavališkai apsiskelbusios respublikos valdžia referendumą šiuo klausimu planuoja liepos 17 dieną, tačiau du prezidento administracijai artimi šaltiniai tikina, balsavimo data greičiausiai keisis (ją anksčiau paskyrė prezidento rinkimus pralaimėjęs Anatolijus Bibilovas).

Tie patys „Meduza“ pašnekovai neatmeta galimybės, kad kartu su referendumu vadinamose Donbaso teritorijose gali vykti ir balsavimas dėl Rusijos ir Baltarusijos susijungimo.

„Tuo atveju, jeigu pavyks įtikinti Lukašenką, kuris tokio scenarijaus vengia“, – sako vienas iš „Meduza“ pašnekovų. Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas į „Meduza“ klausimas rengiant publikaciją taip ir neatsakė.

Komentarai ()