Internetas: ir pirmaujame, ir atsiliekame  (17)

Lietuva – viena pirmaujančių šalių Europoje, pagal namų ūkių, turinčių šiuo metu greičiausią šviesolaidinį internetą, skaičių. Paradoksalu, tačiau bendra Europos statistika rodo, kad Lietuva atsiduria antroje sąrašo pusėje, vertinant tai, kiek apskritai žmonių šalyje naudojasi internetu.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Šiemet Lietuva pagal šviesolaidinio interneto (kai internetas perduodamas ne įprastais variniais, o specialiais optiniais kabeliais – aut. past.) užimamą rinkos dalį pateko į pirmąjį pasaulio šalių dešimtuką ir buvo septinta, iš karto po Japonijos ir Pietų Korėjos, gerokai lenkdama kitas Europos Sąjungos (ES) valstybes.

Lietuvoje šviesolaidiniu internetu gali naudotis maždaug kas ketvirtas šalies gyventojas: šiuo metu daugiau kaip 300 tūkst. namų ūkių turi technines galimybes įsirengti šviesolaidinį internetą. Bendrovės „Teo LT“ duomenimis, numatoma, kad iki gruodžio 31 d. galimybę įsijungti šviesolaidinį internetą Vilniuje turės 73 proc. namų ūkių, Kaune – 35 proc., Klaipėdoje – 87 proc.

Ne visi suvokia interneto naudą

Kalbant apie interneto naudojimą apskritai, tenka pripažinti, kad Lietuva dar turi kur augti. Informacinės visuomenės plėtros komiteto (IVPK) prie Vyriausybės užsakymu kompanijos „TNS Gallup“ atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad apskritai internetu Lietuvoje vasarą naudojosi 55,1 proc. apklaustųjų (2008 m. vasaros periodo rodiklis – 44,3 proc.).

„Nors pagal statistiką esame viena geriausiai šviesolaidinio interneto infrastruktūrą išvysčiusių šalių, kalbant apie bendras interneto naudojimo tendencijas reikia pripažinti, kad esame tik vidutiniokai“, – komentavo IVPK direktorius Aurimas Matulis.

Anot jo, išvystyti gerą infrastruktūrą yra kiek lengviau nei motyvuoti žmones ja naudotis. „Reikia motyvuoti žmones naudotis internetu – parodyti, kad jei iš to turės naudos. Tačiau šiuo metu tam neturime pinigų, nes reklama, viešieji ryšiai nemažai kainuoja. Būtent dėl šios priežasties ne visi lietuviai dar suvokia interneto teikiamą naudą“, – pasakojo A.Matulis.

Vis dėlto IVPK direktoriaus tvirtinimu, išvystyta infrastruktūra sudaro palankių sąlygų verslui. „Nepaisant to, kad per metus Lietuvos ekonomika smuko apie 20 proc., interneto rinka augo apie 15 proc.“, – džiaugėsi A.Matulis. Anot jo, tam įtakos turėjo spartus šviesolaidinio interneto infrastruktūros kūrimas. Šalyje atsirado apie 20 smulkių įmonių, pasiruošusių teikti naujojo interneto paslaugas. „Sukurta infrastruktūra šiuo atžvilgiu yra naudinga verslui – atsiranda įmonių poreikis, kurios tiektų interneto paslaugas“, – kalbėjo pašnekovas.

Vertina skirtingai

Šių metų gegužę JAV buvo atlikti spartaus interneto vartotojų tyrimai. Tyrimo metu pasidomėjus, kiek apklaustiesiems svarbi šviesolaidinio interneto prieiga persikeliant gyventi į naują vietą, paaiškėjo, kad spartusis internetas yra vienas iš 5 svarbiausių dalykų renkantis naują gyvenamą vietą. 82 proc. respondentų teigė, kad labai spartaus interneto galimybė yra svarbus veiksnys perkant naują būstą. Šviesolaidinis internetas amerikiečiams taip pat svarbus, kaip ir saugumas, žaliosios erdvės ir pasivaikščiojimo takai šalia namų, bendruomenės baseinas ar netoliese esantis sporto klubas.

„15min“ kalbintas nekilnojamojo turto specialistas Saulius Vagonis tikino, kad Lietuvoje situacija kitokia nei JAV. „Žinoma, labai gerai, jei naujame būste yra galimybė įsirengti šviesolaidinį internetą. Tačiau lietuviai, rinkdamiesi būstą, tikrai jo nevertina tik pagal šį kriterijų, jiems yra daug svarbesnių dalykų“. Bendrovės „Ober-Haus“ vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovo S.Vagonio tvirtinimu, galimybė turėti šviesolaidinį internetą kol kas mūsų šalyje nedidina ir būsto kainos.

Interneto naudojimas

„TNS Gallup“ šių metų vasarą atliktas tyrimas parodė, kad populiariausios interneto funkcijos yra naudojimasis el. paštu (76 proc.) ir lietuviškų laikraščių bei žurnalų on-line skaitymas (47 proc.). Taip pat svarbus nelietuviškų laikraščių, žurnalų on-line skaitymas (beveik 25 proc.), naudojimasis internetine bankininkyste (apie 50 proc.), elektroninėmis parduotuvėmis (beveik 13 proc.). Lietuviai žiūri TV laidas (apie 15 proc.) ir klausosi radijo internete (23 proc.).

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: 15min.lt
Autoriai: Aistė Almanaitė
(0)
(0)
(0)

Komentarai (17)