Ryškėja tokia branduolinės energetikos kryptis – senų elektrinių modernizacija pratęsiant esamų reaktorių darbą.

Viešos abejonės

Elektros gamybos įmonių vadovai visame pasaulyje svajoja apie atominių elektrinių atgimimą. Tačiau moderniausias reaktorius, statomas Suomijoje, kelia abejonių, ar taip atsitiks.

Pernai spalio 12-ąją interneto leidinyje „Spiegel ONLINE“ pasirodė straipsnis apie keblumus, kurių kelia naujausi branduoliniai reaktoriai. Publikacijos autoriai − Dinah Deckstein, Frankas Dohmenas, Cordula Meyer.

Straipsnyje teigiama, kad naujosios elektrinės Suomijoje – kol kas didžiausios pasaulyje – užsakovė Suomijos elektros gamybos valstybinė įmonė „Teollisuuden Voima Oyj“ (TVO) įsivėlė į teisminius ginčus su rangovais – konsorciumu, sudarytu iš Vokietijos „Siemens“ ir Prancūzijos atominės energetikos konglomeratu „Areva“.

Europos suslėgto vandens reaktorius, pirmasis trečiosios kartos branduolinis reaktorius pasaulyje, statomas Botnijos įlankoje netoli Olkiluoto.

„Pavyzdinė“ statyba

Kalbama apie milijardines netesybas. Statybos kainos išaugo, projekto įgyvendinimas keletą metų vėluoja. Kritikai kaltina konsorciumą padarius pavojingų klaidų. Specialistai tvirtina, kad betonas buvo poringas, plienas trapus, todėl kai kurie projektavimo principai pasirodė tokie rizikingi, kad Suomijos atominės energijos priežiūros agentūros ekspertams teko kraipyti galvas iš nuostabos.

TVO ir „Areva“ deda pastangas, kad viskas atrodytų gerai. Prožektoriais apšviestas ateities reaktoriaus pastatas, betono maišyklių virtinės zuja po statybvietę skersai ir išilgai, teritorijoje pilna lenkiškai, suomiškai, vokiškai, prancūziškai, slovakiškai, serbiškai ir kroatiškai kalbančių darbininkų.

TVO projekto vadybininkas Jouni Silvennoinenas pasakojo apie pasiekimus. Anot jo, galingiausia pasaulyje atominė jėgainė galės gaminti tiek elektros energijos, kad jos pakaks milijoną gyventojų turinčiam miestui.

Šioje daugiatautėje statybvietėje dirba 4 00 statybininkų iš 60 šalių. Įtraukta 700 subrangovų, bus supilta 200 tūkst. kubinių metrų betono.

Blogos naujienos

„Areva“ projekto vadybininkas Jeanas Pierreʼas Mourox nelabai išgyvena dėl statybos problemų. „Mes daug pasimokėme ir įgijome patirties, kurią galėsime panaudoti statydami kitus Europos suslėgto vandens reaktorius“, − teigė jis. Vis dėlto šios pavyzdinės jėgainės problemos yra bloga žinia atominei pramonei, kuri dėjo į Suomijos elektrinę daug vilčių. Olkiluoto jėgainė buvo laikoma ateities modeliu, bet dabar atrodo, kad tos viltys grius.

Industrinių valstybių atominės pramonės vadovai naujų jėgainių statybų jau nebesieja su pigios statybos renesansu. Jie norėtų matyti savo senstančias jėgaines, veikiančias gerokai ilgiau, nei planuota, ir toliau gaminančias elektros energiją. Netgi Vokietijoje, kur atominė energetika nėra labai populiari, Krikščionių demokratų sąjunga ir Laisvoji demokratų partija nori sudaryti galimybę pratęsti senųjų jėgainių darbo trukmę.

Kaina auga kasdien

Olkiluoto chaosas atskleidė, kad Vakarų pasaulio pramonė nėra pasiruošusi naujas jėgaines pastatyti pigiai ir saugiai. Įmonės, susiduriančios su didžiule finansine rizika, nebegali toliau remti tokių projektų, jeigu neprisidės Vyriausybės.

Vargu ar kas nors tikėjosi negandų, kai Prancūzijos valstybinė kompanija „Areva“ ir „Siemens“ grupė iš Vokietijos pasiūlė suomiams savo Europos suslėgto vandens reaktorius už 3 mlrd. eurų. Prancūzai prisiėmė atsakomybę už branduolinę dalį ir valdymo technologiją, „Siemens“ turėjo tiekti garo turbinas ir transformatorius. 2003 metų gruodį TVO vadovams visa tai atrodė kaip geras sandėris.

Jėgainės darbo pradžia buvo suplanuota šių metų pavasarį. Tačiau dabar jos įspūdingas atidarymas perkeltas į 2012 metus. Be to, statyba kainuos mažiausiai 2,3 mlrd. eurų daugiau, nei iš pradžių buvo planuota. „Areva“ korporacijos pelną jau baigia suvalgyti numatytų nuostolių rezervai. „Siemens“ jau priversta daryti šimtamilijoninius atidėjinius.

Prasidėjo teismai

Tai 2009 metų pradžioje paskatino „Areva“ teistis su TVO dėl 1 mlrd. eurų patirtų nuostolių. Ieškinyje tvirtinama, kad TVO skyrė per daug laiko projekto planų ir kitų dokumentų tvarkymui. TVO padavė kontrieškinį, kuriame dėl vėluojamos užbaigti jėgainės reikalaujama atlyginti 2,4 mlrd. eurų prarasto darbo užmokesčio žalą. Tikėtina, kad bylos dar ilgai tęsis pasibaigus statyboms.

Įmonių vadovai nuolat atakuoja vienas kitą. „Areva“ generalinė direktorė Anne Lauvergeon neseniai pagrasino sustabdyti statybas, jeigu TVO nesutiks greičiau nustatyti ir patvirtinti aiškias bendradarbiavimo taisykles. „Siemens“ atstovas nepanoro komentuoti A. Lauvergeon grasinimo, jis teigė, kad vyksta arbitražo procesas. Nepaisydami to, aukštesnieji „Siemens“ vadovai taip pat kritikuoja savo klientus suomius ir sako, kad TVO iš dalies buvo kalta dėl vėluojančių statybos dokumentų pateikimo reguliuojančioms institucijoms.

„Visi kaltinimai buvo melagingi“, – tikino TVO valdybos pirmininkas Timo Rajala. Jis sakė, kad „Areva“ pirmiau pardavė reaktorių, o tik vėliau pradėjo detalųjį planavimą. Anot T. Rajalos, tarp dviejų bendrovių nebeliko normalių verslo santykių. Suomijos radiacijos ir branduolinės saugos tarnyba keletą kartų stabdė Olkiluoto, nurodydama, kad įmonės nesilaiko tarnybos reikalavimų.

3 000 statybos klaidų

Europos suslėgto vandens reaktorius, pirmasis vadinamosios trečiosios kartos reaktorius, vokiečių ir prancūzų reaktorių hibridas, yra moderniausia pasaulyje branduolinė mašina. Jo viduje yra plieninis betonu sutvirtintas korpusas, taip pat keraminis pagrindas po reaktoriumi. Visos šios naujovės skirtos intensyviai šilumai sugerti, jeigu įvyktų radioaktyviųjų medžiagų nutekėjimas ar kitokia rimta nelaimė.

Tačiau hibridas yra sudėtingas dalykas – jau padaryta 3 000 įvairiausių statybos klaidų.

„Svarbiausias neatsakytas klausimas susijęs su branduolinės jėgainės automatinio valdymo sistema“, − sakė Suomijos radiacijos ir branduolinės saugos tarnybos atstovas Petteri Tiippana.

Protesto laiške „Areva“ generalinei direktorei A. Lauvergeon Suomijos radiacijos ir branduolinės saugos tarnybos generalinis direktorius Jukka Laaksonenas rašė, kad valdymo ir apsaugos sistemų projekte nemato tikros pažangos, ir pasiskundė, kad akivaizdūs projektavimo trūkumai yra neištaisyti.

Pagal J. Laaksoneno, „Areva“ atstovų požiūris arba profesinių žinių trūkumas trukdo pažangai. Deja, rašė J. Laaksonenas, suomių atstovai vis dar laukia deramo projekto, kuris atitiktų pagrindinius branduolinio saugumo principus. Pasak „Areva“, aštriai suformuluotas laiškas yra normalaus dialogo saugumo klausimais dalis.

2009-jų viduryje Didžiosios Britanijos branduolinio reguliavimo agentūra taip pat nustatė valdymo sistemos projekto trūkumus. Tai leidžia ekspertams manyti, kad Didžiojoje Britanijoje per ateinančius aštuonerius metus Areva nesugebės pastatyti EPR.

Statybų trūkuimai pradėjo kauptis iš pat pradžių. Tiekėjas padarė klaidų gaminant vamzdžius, kurie naudojami pagrindiniame aušinimo cikle ir veda tiesiai į reaktorių, ir trūkumai neleido vamzdžių patikrinti ultragarsu. „Areva“ vamzdžius pakeitė. Šie vamzdžiai buvo tikrinami, tačiau aptikta įtrūkimų ir ant jų paviršiaus.

Įmonė, kuri statė reaktoriaus pamatą, naudojo ne tos rūšies betoną kaip buvo numatyta. Nors medžiagą buvo lengviau apdoroti, ji buvo labiau akyta ir todėl reikėjo papildomo sandarinimo. Buvo rasti suvirinimo defektai pliene, kuris naudojamas sustiprinti betono apvalkalą iš vidaus. Lenkijos bendrovė išgręžė skyles neteisingose vietose, kurios vėliau turėjo būti užtaisytos. Minėti trūkumai neturėjo įtakos reaktoriaus saugumui, kadangi jie visi buvo ištaisyti.

Iš šimtų tik labai mažai subrangovų turi reaktorių technologijų patirtį. Dauguma dirbo taip, lyg kažkur greitai statytų dviaukštį garažą. Vieno iš subrangovų darbuotojai be ilgų svarstymų nusprendė įstatyti daviklio vamzdį į kitą vietą nei planuota, nes jie manė, kad numatytą vietą buvo labai sunku pasiekti. Problema yra ta, kad prietaisu buvo ketinama nuskaityti duomenis tiksliai iš tos vietos, kurią nurodė konstruktoriai.

Požiūrio į darbą problemas įrodo tai, kad net dėl akivaizdžių dalykų statybvietėje keturiomis kalbomis reikalingas užrašas „Prašome pastato viduje nesišlapinti“.

Pasaulinis renesansas pavirto lėta pradžia

Prancūzijos valstybės valdoma bendrovė „Areva“ yra ne vienintelė, kuri turi problemų statant naujas atomines jėgaines. Praėjusiais metais, pirmą kartą nuo branduolinio amžiaus pradžios, visame pasaulyje nebuvo paleistas nei vienas naujas reaktorius. Pasaulio atominės pramonės būklės ataskaitoje teigiama, kad 52 reaktoriai yra „statomi", iš kurių 13 statomi daugiau nei 20 metų. Ir dar 24 reaktorių atveju netgi nėra aišku, kada jie tiksliai gali būti paleisti.

Daug rimčiau yra tai, kad 36 nauji reaktoriai turi būti pastatyti Kinijoje, Indijoje, Rusijoje ir Pietų Korėjoje, o ne saugiuose Vakaruose. „Mane tik pagalvojus temdo mintis, kad Kinijoje vienu metu bus pastatyta 16 jėgainių, ir kad iš Kinijos girdime tik tai, kad nėra jokių problemų“, - sako vienas atominių jėgainių kritikas.

Be Suomijos šiuo metu Vakarų pasaulyje yra statomas tik dar vienas naujas atominis reaktorius. Reaktoriaus statybos vietoje Flamanville (Normandija, Prancūzija) kylančios problemos yra panašios kaip Suomijoje.

Jungtinėse Amerikos Valstijose buvusio prezidento George‘o W. Busho administracija drastiškai sumažino reikalavimus, keliamus naujų gamyklų statyboms, o 2007 m. skyrė daugiau kaip 20 milijardų dolerių paskolų garantijoms. Tačiau tai pramonės nesudomino. Per daugiau nei tris dešimtmečius nebuvo pradėtas statyti nei vienas naujas reaktorius.

„JAV bendrovės su nerimu stebi padėtį Suomijoje ir investicijų mastą ten“,- sako ekonomistas Paulas Joskowas iš Masačusetso technologijų instituto.

2003 m. JAV Kongreso biudžeto biuras vertindamas naujai statomų atominių elektrinių riziką nustatė „didesnį nei 50 proc.“ paskolų garantijų lygį. 2007 m. šeši didžiausi investiciniai bankai parašė JAV Energetikos departamentui, kad pinigai naujoms statyboms gali būti skiriami tik tuomet, jei vyriausybė garantuoja šias paskolas „100 procentu ir be jokių sąlygų“.

Veikimo terminų pratęsimas įmonėms naudingas

Elektros energija iš branduolinių šaltinių buvo pigi tik praeityje, kai seni reaktoriai veikė ilgą laiką ir be komplikacijų – ir kol vyriausybės spręsdavo sandėliavimo patalpų klausimus. Pastarasis klausimas Vokietijoje nėra išspręstas. Berlyne veikiantis Eco institutas apskaičiavo, kad elektros įmonė iš senų atominių reaktorių gali uždirbti nuo 800 tūkst. iki 2,2 milijonų eurų už kiekvieną dieną, dirbtą po numatyto eksloatacijos nutraukimo. Jei visi vokiečių reaktoriai išliktų ir veiktų dar aštuonis metus, įmonės, priklausomai nuo elektros energijos kainos, galėtų surinkti iki 84 milijardų eurų.

Bet ar tikrai paprasta pratęsti branduolinių reaktorių veikimo trukmę? Praeityje atominėms elektrinėms pramonė nustatė 40 metų jų techninės veiklos amžių. Remiantis branduolinių jėgainių laipsniško išjungimo nuostata, kurią 2002 m. paskelbė Socialdemokratų ir Žaliųjų partijos vyriausybė, vadovaujama buvusio kanclerio Gerhard Schröder, 19 vokiečių reaktorių liks prijungti prie tinklo vidutiniškai tik iki 32 metų.

„Nėra jokios patirties, kaip suslėgto vandens reaktoriai veiks daugiau nei 40 metų“,- sako atominių elektrinių ekspertas Schneider. Bet Vokietijos elektros tiekimo įmonės RWE generalinis direktorius Jurgen Grossmann tiki, kad Vokietijos reaktoriai taip pat gali veikti 60 metų. Panašios idėjos buvo iškeltos Jungtinėse Amerikos Valstijose, Švedijoje ir Prancūzijoje, tačiau dėl šios idėjos išlieka labai didelės abejonės.

„Mums pasirodė juokinga, kad Prancūzijos bendrovė EDF („Electricité De France“) pirmą kartą apie reaktorių gyvavimo 40 metų laikotarpio pratęsimą pradėjo kalbėti finansų analitikams Londone“,- sako prancūzų Branduolinės veiklos reguliavimo agentūros viršininkas Claude André Lacoste. „Būtų tikrai neblogai, kad jie mums atneštų techninę bylą šiuo klausimu“.

„Areva“ atstovas Christian Wilson teigia: „Išskyrus reaktoriaus indą, iš tikrųjų viską galima pakeisti ir atnaujinti ... Techniškai kalbant, 60 metų yra įmanoma“.

Net prieš neseniai vykusius rinkimus Vokietijoje, kanclerė Angela Merkel aiškiai pareiškė energijos tiekėjams, kad ji pratęs reaktorių veikimo laiką su sąlyga, kad modernizuoti reaktoriai atitiks griežčiausius saugumo standartus. Bet tai gali kainuoti milijardus.

Ar gali būti branduoliniam sektoriui patikėta atlikti bet kokį modernizavimą, kai jis daro tiek daug klaidų naujose statybose, kaip tai padarė Suomijoje? Vakarų pasaulyje daugiau nei per dešimtmetį nebuvo pastatyta nei viena elektrinė. Branduolinio reguliavimo agentūrų specialistai vertina „know-how“ žinių trūkumą kaip gedimų virtinės priežastį.

Problemos tik gilėja. Keturiasdešimt procentų JAV atominių jėgainių darbuotojų artimiausiu metu išeis į pensiją. Pramonė per ateinančius 10 metų turės rasti 26 000 naujų darbuotojų – net jei nebus statoma nei viena nauja atominė elektrinė. Tačiau 2008 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose atominės energetikos studijas baigė tik 841 inžinierius.

Dar labiau dramatiška situacija Vokietijoje. Tarp 1998 ir 2002 branduolinės inžinerijos mokslus baigė vos du studentai. Tai paskatino „Areva“ vasario mėn. Karlsruhe įsteigti branduolinės inžinerijos aspirantūros kursą. Už studentų mokslą moka „Areva“ ir netgi garantuoja darbą po baigimo.

Nepaisant visko „Areva“ vadybininkas Mouroux vis dar tiki reaktoriaus renesansu. Inžinierius sėdi statybvietės konferencijų salėje, dėvi gerai sukirptą kostiumą ir mažai kreipia dėmesio į abejones. „Mes statysime reaktorius visame pasaulyje",- sako Mouroux. Koks skirtumas, kad mechanizmai tampa brangesni ir statyba trunka šiek tiek ilgiau. „Savo ruožtu," - sako Mouroux, - „EPR turėtų veikti 60 metų“.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: TV3

Komentarai (8)