Reklamos mirga nuo pagyrų įvairioms skalbimo priemonėms. Vieni skalbimo milteliai nepamainomi naikinant dėmes, kiti – norintiems švelnumo, treti puikiai skalbia net šaltame vandenyje.

Tačiau apie tai, kokios cheminės medžiagos atlieka šiuos „švarinimo darbus“, nutylima. Tuo tarpu ekspertai pataria rinktis tokias skalbimo priemones, kuriuose kuo mažiau nereikalingų medžiagų.

Kuo daugiau – tuo blogiau

Anot Baltijos aplinkos forumo cheminių medžiagų ekspertės Zitos Dududytės, į skalbimo miltelių sudėtį įeinančios cheminės medžiagos ne tik sėkmingai naikina dėmes. Kartu jos nuo mūsų odos pašalina ir apsauginę riebalų plėvelę. Dėl to oda sausėja, skeldėja, parausta ar peršti.

Į kai kurių skalbiklių sudėtį įeina medžiagos, kurios laikomos kancerogeninėmis, t. y. gali sukelti vėžį, pakenkti vaisingumui. Todėl verta atkreipti dėmesį, ar skalbimo milteliuose yra vadinamųjų aktyvatorių (EDTA), nitroacetato (NTA), chloro junginių, kvapiųjų medžiagų (ypač sintetinių muskuso kvapų), minkštiklių. Prie pavojingų medžiagų priskiriami ir nešvarumus šalinantys alkilfenoletosilatai.

Renkantis skalbimo priemonę, ekspertė pataria labai atidžiai ištyrinėti jos sudėtį. „Skalbimo priemonėje neturėtų būti nebūtinų cheminių priedų: dažų, kvapiųjų medžiagų, optinių baliklių. Fosfatų kiekis neturėtų viršyti 5 proc.

Prieš skalbdami atidžiai perskaitykite rekomendacijas dėl skalbimo priemonės dozavimo. Norint visiškai pašalinti skalbimo priemones iš audinio, jį reikėtų perskalauti mažiausiai 16 kartų. Todėl kuo daugiau pridedama skalbiklio, tuo daugiau jo lieka audinyje“, - patarė Z. Dudutytė.

Anot specialistų, vyraujanti nuomonė, kad kuo daugiau miltelių pilsime, tuo skalbiniai bus švaresni, yra mitas. Likusios rūbuose skalbimo medžiagos gali dirginti odą ir gleivinę, ypač jei gausiai prakaituojama (tuomet jos nusėda ant drėgnos odos ir ją stipriai alergizuoja). Velkantis tokius drabužius, mažos dulkelės gali pakliūti į kvėpavimo takus ir juos taip pat sudirginti.

Pasimetus skalbimo priemonių gausoje, visada galima rinktis tą, ant kurios pakuotės teigiama, kad ji tinka vaikų drabužiams arba jautrią odą turintiems žmonėms. Ypač saugantiems aplinką ir savo sveikatą patartina rinktis ekologiškas skalbimo priemones, kurias atskirsite pagal Gulbės, Gėlės, Mėlynojo angelo arba Vandens lelijos ženklą.

Beje, skalbimo milteliai turi nemažai neigiamų savybių: jie dulka, sukelia čiaudulį, dirgina kvėpavimo takus, skatina veido ir rankų odos paraudimą, sukelia niežulį, todėl jautriems žmonėms geriau pirkti skystas skalbimo priemones.

Sukelia vėžį ir trikdo vaisingumą

Daugelyje skalbiklių yra daug fosforo junginių. Naudojant skalbimo priemones, kuriose gausu fosfatų, jie kartu su nuotekomis patenka į vandens telkinius – upelius, tvenkinius, upes, jūras.

Per didelis šių medžiagų kiekis sukelia vandens augalų ir dumblių augimą, vėliau jie žūva, o juos skaidančios bakterijos sunaudoja daug deguonies, atsiranda nemalonus kvapas, užauga ir uždumblėja vandens telkiniai, upių vagos, kritiškai sumažėja deguonies kiekis vandenyje ir ima dūsti žuvys, į gilesnius vandens sluoksnius nepatenka šviesa.

Iš chloro junginių dažniausiai skalbikliuose aptinkamas natrio hipochloritas. Chloro junginiai labai patvarūs, nesuskyla šimtus metų ar net ilgiau ir nuolat migruoja aplinkoje: oru, vandeniu, dirvožemiu.

Jie tirpsta riebaluose, todėl kaupiasi gyvųjų organizmų riebaliniame sluoksnyje, su maistu jie patenka ir į žmogaus organizmą, o per placentą ir motinos pieną perduodami ateinančioms kartoms. Chloro junginiai yra labai toksiški, gali sukelti vėžį, reprodukcinius sutrikimus, moterų nevaisingumą, silpnina imunitetą, pažeidžia nervų sistemą, kepenis, inkstus ir kitus organus.

Alergija įgyjama

Medikai su skalbimo priemonėmis sieja ir įvairias alergines reakcijas, kurių pastaruoju metu vis daugėja. Paprastai alerginį dermatitą sukelia skalbimo priemonėse esantys kvapieji priedai, dažai, chloro junginiai, vandenilio peroksidas, karbonatai, optiniai balikliai ir audinių minkštikliai. Kartais nereikia net skalbti – staigią alerginę reakciją gali sukelti vien aštrus skalbimo miltelių kvapas ar dulkės.

Dažniausiai alergija cheminėms medžiagoms pasireiškia alerginiu kontaktiniu dermatitu. Tai lėtinis paviršinis alerginis odos uždegimas, kilęs alergeno kontakto su oda vietoje dėl organizmo įsijautrinimo. Kontakto su alergenu vietoje oda parausta, paburksta, niežti, gali atsirasti bėrimas.

Anot medikų, alergija cheminėms medžiagoms įgyjama dėl ilgalaikio kontakto su alergenu.

Komentarai (9)