"Linux" distribucijos – kas tai?

Jeigu kam įdomu, populiariausios distribucijos yra - Ubuntu ir nedaug už jos atsilieka Fedora. Visos kitos pagal vartotojų skaičių (ir tuo pačiu bendruomenės dydį) atsilieka ganėtinai stipriai. Lyginant Ubuntu su fedora, Ubuntu daugiau koncentruojasi stabilume, o Fedora - stengiasi integruot visas naujausias technologijas. Skirtumas labai nedidelis, bet Ubuntu skaitosi stabilesnė distribucija. Patarčiau jei turit laiko patiem pabandyt pradžiai kokį Ubuntu 10.04 ir patys nuspręsit ar jum "limpa" ar ne.

Galejo bent keliais zodziais apie slackware uzsiminti daugiau, tokia nepagarba tokiai gerai distribucijai.

Na aprašyta 10 popliariausių distribucijų pagal DistroWatch (7 nr pakartotas 2 kartus ..) o Slackware 12toj vietoj.... Visų 300 gi nesurašysi, 10 ir taip jau perdaug mano nuomone supažindinančiam straipsniui.

Nepagarbos trumpame aprasime, nepagabra butu jei butu parasyta - nenaudoti OS, nes ji prasta. Parasyk savo straipsni apie nauja slackware distribucijos versija. Is esmes straipsnis bando apimti labai placia sfera, deja nepatenka i jokia naujiena, pavyzdziui straipsnis apie Office 2010 ne tik apraso offisa, bet suteikia informacijos apie tai, kad isejo nauja versija, bei apie naujus featursus, tai va detalumo ir naujoviu aprasymo man truputi pritruko. Tikejausi pamatyti distribuciju palyginimus, na bet visgi cia labiau naujokams manau skirta, pirma karta besirenkantiems distribucija, kam juos apkrauti nereikalingais dalykais . Asmeniskai as rekomenduociau Kubuntu. Siuo metu ji naudoju ir esu patenkintas. Zymiai patogesne ir malonesne sistema nei Gnome, tiesa sakant pameginus Gnome, KDE turi tik viena minusa - leta veikima(dabar jau suprantu kaip zmones pastebi kai OS letai veikia). Todel jei jus pabandet Ubuntu ir nusivylet, vistik apsimoka pameginti Kubuntu, skirtumas tikrai jauciasi.

as tai noreciau, kad autorius akcentuotu galimybe pasileisti operacine sistema is usb flash diskelio. Nes daugima smalsautoju nera is karto nusiteike stverti linux-a, nes nezino kas tai per zveris, bijo kad neprarytu visko. Pasileidi is usb, isbandai kaip toleruojamas hardware ir sprendi ar isidiegti. Taip pat, kad paminetu, jog neretai MS operacinei parasyta programa gali sklandziai veikti ant nemokamo linux su emuliatoriaus pagalba. Ubuntu seniau naudojau, bet jis man pastoviai keldavo probelmas - tai neveikia video drv, tai belaidis, tai webcam... Isirasiau "EasyPease" (ubuntu eee) i savo asus eee900 netbook-a. Tai po uzmigimo pazadinus nebepasileisdavo garsas (ALSA), belaidis su mygtukais neisijungdavo, hybernate isvis pakibdavo. O reklamuojasi, kad cia spec tokiem kompam distribucija. Tada i asuss eee900 netbooka isirasiau Fedora12. Viskas, absoliuciai viskas, veike IS KARTO! Net 3D darbalauki galejau naudoti (COMPIZ). Stabilumas geras, pakimba tik xorg, bet irgi del adobe flash.

Dėl USB tai tiesa, ir nebūtinai USB, tas pats Ubuntu pilnai iš CD veikia. Ubuntu seniau buvo probelmos, bet kažkaip pastaruoju metu nieas perdaug nekliūna tiek ant senų, tiek ant naujų kompų instaliuojant, ir viskas veikia iškart suinstaliavus, na tiesa netbooko neturiu, tai komentuot negaliu. Kas liečia MS operacinei skirtas programas, tai dauguma jų veikia per "Wine". Wine nėra emuliatorius, kaip daug kas klaidingai mano, o bibliotekų rinkinys. Skirtumas tame, kad su emuliatorium visada prarandamas greitis, Wine atveju Windowsinės programos veikia taip pat sparčiai kaip ir Windowsuose (kaikuriais atvejais net greičiau). Tiesa žaidimų palaikymas dar ganėtinai ribotas (bet su tuo nuolat dirbama, taigi kuo toliau, tuo daugiau žaidimų veikia ant Linux), taip kad šiuo metu jei mėgstate kompiuterinius žaidimus tai yra pakankamai svari (ir kogero vienintelė) priežastis likti prie Windows.

Geras straipsnis, pats apturejau ubuntu tai..nebloga os, kol nesusiduri su keblumais, tada tenka pora valandu knistis internete kol issiaiskini kas ir kaip ..be to linux yra daugiau nusimanantiems programavime ir siaip softuose.. tos visos komandine eilutes ir pan..man tai alergija nuo ju ..

Tikrai puikus straipsnelis Tiem, ką domina linux distribucijos paprastiem vartotojam siūlau dar žvilgtelti į .

Kai susiduri su keblumais, tai nelabai svarbu, kokia OS, knistis tenka visvien Su komandine eilute paleidęs programą, gali pamatyti daugiau, nei vien užrašą „critical error“, ir lengviau surasi problemos šaknis. Ubuntu 10.04 veikia stebėtinai gerai. Iki šiol išbandžiau turbūt nuo 6 serijos buntus ir visada pakeisdavau atgal į normalius Debian'us. Dabar nei noro, nei reikalo nerandu. Viskas veikia pakankamai stabiliai. Rašau „pakankamai“, kad nesusidarytų įspūdis, jog jokių kabliukų neišlenda ir viskas tik medus su pienu. Bandžiau pakeisti kompiuteryje iš gamyklos buvusią SLED 11 į naujausią openSUSE versiją - nesugebėjau. Nors juk iš principo turėtų būti paprasta. Gal, kai turėsiu dar vieną kompą, pabandysiu ir suzy

Kai susiduri su keblumais - daug paprasčiau susitvarkyt Gentoo nei Ubuntu Ubuntu yra pati nelogiškiausia ir komplikuočiausia distribucija iš mano bandytų (na gal išskyrus Fedora)

kai ysirasai windows nebun jokiu nesamoniu

Draiveriu ir kodeku nereikia? Man pavyzdziui Ubuntu 10.04 veike out of the box, netgi draiveriu nereikejo ieskotis jokiu(irasius windowsus uztunku nemazai laiko, kol susirandu ir parsisiunciu draiverius). O kodekus irgi patys iskarto pasiule pabandzius paleisti kanors. Taigi man asmeniskai pilnai pradet naudotis ubuntu isejo greiciau negu iseina pradeti naudotis windowsais

Nezinau... Neprilimpa man tie Linux, nors tu ka... Bandziau Ubuntu kelias versijas, Debian, OpenSuse, dar kelis kitus Linuxus... Mano manymu, jiem daug ko truksta. Nezinau kodel, bet juos naudodamas jauciuosi, tarsi naudociau Windows 98. Nesvarbu, ar tai KDE aplinka, ar Gnome. Dar truksta valdymo paprastumo, pvz irasant/istrinant softa. Viena didziausiu problemu - mazas man reikalingos programines irangos palaikymas. Negalima isirasyti MS Office (man jis geresnis uz openOffice), negalima programuoti WIN API (juk dauguma komenrciniu programu kuriama butent Windows aplinkai, o ir universitete Windows aplinkoje programuojama (studijuoju informatika)) ir tt. Nors manes tai neliecia, taciau zaidimu srityje Linuxai is vis grybo vietoje. Kol nepalaikys DX, tol nieko gero sitoje srityje is ju nebus, nebent visi developeriai zaidimus pradetu ir OpenGL pritaikyti. Ir nereikia primetineti visokiu "virtual os" Windowsam Linuxe pasileisti - performancas krenta tikrai per daug. Apibendrinant, bent jau man Linux tikrai nera patogi OS.

nu negrazus ir nemieli man jie nors tu ka. toks vaizdas kad prie dizaino dirbo architektas o ne dizaineris

Labai dėkui už atsiliepimus ir už gerus atsiliepimus Tai tikrai paskatina stengtis. Kaip jau minėjo Keeperis šis straipsnis daugiau skirtas linux naujokams, kurie išgirdę žodžius "linux distribucija" nelabai nutuokia kas tai yra. Tikiuosi straipsnis šiek tiek nušviečia padėtį. Detalesnės informacijos apie distribucijų palyginimą galite rasti čia ( http://en.wikipedia.org/wiki/Comparison ... tributions ). Ateičiai planuoju daugiau straipnių atviro kodo (linux, linux naujienos, linux administravimas ir pritaikymas, linux programinė įranga, Android ir kt.), programavimo (QT C++, Java, ir kt.), Web programavimo (HTML5, CSS3, PHP, Apache ir kt.) tematikomis. Tikiuosi jums bus įdomu Būtinai parašysiu apie galimybę Linux išbandyti iš USB ir DVD. Dėkui už idėją.

Matai - jie neturi pinigu pasisamdyti dizaineriui, kokie daro tokie daro. Man tai linuxu "laisve" primena bomzu arba hipiu laisve. As uz atvira koda, bet manau visos programos turetu tureti bent kazkokia mokama versija(tarkim mokama versija imonems, arba kazkokia ultimate super mokama versija, o paprasta nemokama), kad galetu uztikrinti geresne kokybe.

Taip draiveriu ir kodeku reikia, windowsam susirandi ir isirasai,o linuxai gi ypatingi ten parsisiuntus specialiai linuxam skirta versija vistiek neirasysi reikia paciam vos ne nauja programa parasyt, kad siaip taip juos igrust (konkreciai ati) . Man kompiuteris turi daryt ka noriu ir kada noriu, tad windows cia nepakeiciami.

Del diegimo: ( http://www.infoguru.lt/2010/04/ubuntu-l ... ingsniais/ ) Kas dėl MS Office taip. Tas tiesa. Bet nėra ko ir norėti - juk jis pritaikytas Windows. O vietoje OO galėčiau pasiūlyti IBM'o Lotus Symphony pasibandyti. Lygiai tas pats dėl WIN API. Nelabai matau prasmės rašyti Windows programas Linux aplinkoje ir atvirkščiai. Kas dėl to kas dėstoma universitete tai pats dėstau KTU IF ir tenai mokome tiek Java, tiek QT C++ po linux tiek mokėme tą patį WIN API, kurį beje jau iškeitėme į multiplatforminį QT C++. Su QT/C++ gali rašyti komercines programas Linux, MAC, Windows, Symbian platformoms ( http://qt.nokia.com/products/developer-tools/ ). Kas dėl žaidimų tai tiek OpenGL tiek DX grafinės bibliotekos yra lygiavertės. Pirmieji žaidimai Windowsams beje buvo rašomi tik su OpenGL ir tik vėliau po keletos nelabai sėkmingų bandymų (praktiškai iki DX8) intensyvaus marketingo dėka OpenGL buvo išstumtas iš Windows platformos. Šiuo metu OpenGL atgauna pozicijas ir vėl yra sparčiai vystomas. Tai praktiškai vienintelis sprendimas kuriant multiplatforminius žaidimus - žaidimus nešiojamiems įrenginiams (žinomas kaip OpenGL ES), Linux OS, Mac OS ar tiems patiems Windows. Kai linux taps vis plačiau naudojamas žaidimų jiems labai greitai atsiras. Rinkos niekas tikrai tuščios nepaliks.

Zinok nuo tu laiku viskas truputi patobulejo . Nera jau taip blogai ten, kad vos ne paciam viska reikia konfiguruoti. Bet tvarkiau as neseniai cia grub'a ir galvoju: "kodel? nu kodel? nera GUI tokiems dalykams. Ar jiems tiesiog neutenka resursu tokiems dalykams padaryti, ar jie nenori tiesiog?". O siaip, Kubuntu kolkas per daug papildomu problemu nesukele, manau jau toki koks KDE yra dabar galima surasyti, truputi sutvarkyti ir duoti visiskai zaliam zmogui naudotis ir jis bus pilnai patenkitnas, aisku kai norisi kazko daugiau prasideda problemos...

Todel, kad be GUI patogiau ir paprasčiau. Kam tokį daiktą apkrauti GUI ? Įsivaizduokime PHP.INI kuriame yra tarkime 200 nustatymų tvarkomą per GUI. Kaip tai atrodytų ? O be GUI paprasta - atsidarei failą, vienur numeti komentarus, kitur uzdedi, surasei ką reikia ir viskas. Notepadas yra savotiškas GUI. Ne viskam reikia GUI tikrai ne viskam. Eilinis vartotojas niekada netvarkys PHP, nekonfiguruos Apache, nemodifikuos GRUB. Jis kreipsis į žmogų kuris tai išmano, o išmanantis tai puikiai sutvarkys ir be GUI. GUI reikalingas žaliam vartotojui, dizaineriui, stlizuotiems dokumentams kurti (išskyrus LaTeX) ir panašiems dalykams. O ką konkrečiai darei su GRUB ?