Di­džiaus­io­je pa­sau­lio en­ciklo­pe­di­jo­je vyks­ta kaž­kas ne­su­tam­pan­čio su jos rai­son d'ê­tre – pa­tai­sy­mui rei­kės im­tis ra­di­ka­lių veiks­mų

Graži idėja, tačiau beprotiška. Tai niekada neveiks. Taip būtų galima apibūdinti daugelio žmonių jausmus, kai Jimmy'is Walesas ir Larry'is Sangeris nusprendė kurti enciklopediją, kurią redaguoti galėtų visi.

Tie skeptikai labai smarkiai klydo. Vikipedijoje dabar yra 25 milijonai įrašų 285 kalbomis ir beveik pusė milijardo žmonių kiekvieną mėnesį ieško joje informacijos. „Tai stulbinantis indėlis į mūsų kultūrą,“ pažymi Davidas Weinbergeris iš Harvardo universiteto, tiriantis technologijų poveikį idėjoms ir žinioms. Waleso ir Sangero utopinė vizija – surinkti pasaulio žinias į vieną vietą ir padaryti jas prieinamas visiems pasaulio gyventojams – jau seniai neatrodo beprotiška.

Bet gal turėtų. Per pastaruosius keletą metų iš Vikipedijos rėmėjų pasigirsta įspėjimų, kad šios enciklopedijos ateitis pavojuje. Daugybė žmonijos žinių tebėra nepasiekiamos Vikipedijoje, tuo tarpu redaktoriai kaltinami priešinimusi enciklopedijos plėtimo pastangoms. Be to, nauji redaktoriai nepasirodo tokiais tempais, kaip anksčiau.

Vikipedijos prievaizdai pradeda daugybę jos pataisymo iniciatyvų. Tačiau kai kas kelia klausimą, ar pats enciklopedijos veikimas nėra fundamentaliai ydingas. „Manau, problemos yra neišsprendžiamos,“ sako Heather Ford iš Oksfordo Interneto instituto, JK. Ir jeigu jie teisūs, kas nutiks Vikipedijai, gali paveikti ne vien šio tinklalapio likimą: Google ir Microsoft, pavyzdžiui, kuria su enciklopedija susijusius planus. Kai kas mano, kad laikas drąsioms permainoms, bet jų veikimui reikės rimtai permąstyti žinių apjungimo būdą. Didžiausios pasaulyje enciklopedijos taisymas lengvas nebus.

Pirmoji kliūtis Vikipedijai iškilo jau seniai: tikslumo užtikrinimas. Maždaug prieš dešimtmetį daugelis abejojo, kad svetainė galėtų varžytis su tradicinėmis enciklopedijomis. Asmeniškai teko susidurti su kai kuriais išankstiniais nusistatymais. Su Nature reporterių komanda palyginau Vikipedijos įrašų tikslumą su atitinkamais Encyclopaedia Britannica straipsniais. Tyrimo rezultatai buvo stulbinančiai palankūs Vikipedijai. Beveik visos aptiktos klaidos buvo nereikšmingos, ir, nors faktų tikrintojai Vikipedijos straipsniuose rasdavo vidutiniškai po keturias, dažniausiai nereikšmingas, klaidas, Encyclopaedia Britannica versijoje jų būdavo vidutiniškai po tris.

Nuo tada redaktoriai pagerino Vikipedijos patikimumą, reikalaudami, kad straipsniuose būtų geresnės citatos, ir uždrausdami neregistruotiems redaktoriams kurti naujus įrašus. Tačiau šios priemonės sukėlė naujų kontroversijų, išryškėjusių pasakojime apie išgalvotą superherojų Kenijoje.

2010 metais grupė Vikipedijos naudotojų iš Kenijos bandė sukurti įrašą apie plačiai žinomą Kenijoje herojų Makmende, su galvos raiščiu, apsirengusį devintojo dešimtmečio stiliumi. Jo vardas iš pradžių atsirado kaip slengas, dėl Clinto Eastwoodo eilutės „Go ahead, make my day“. Terminas buvo naudojamas pašiepti ką nors, besistengiantį įgyvendinti pernelyg ambicingą užduotį – jų klausdavo ar jie mano esą Makmende. Vėliau vietinė grupė sukūrė vaizdo klipą su Makmende ir juokai pasiekė Kenijos radijo stotis. Tačiau bandymai sukurti Vikipedijos įrašą būdavo atmetami, nes, be viso kito, redaktoriai sakė, kad jis nevertas paminėjimo.

Tai buvo keista, nes Vikipedija nėra pernelyg elitistinė svetainė. Panašus nerimtas memas, paremtas JAV aktoriumi Chucku Norrisu, Vikipedijoje gyvavo nuo 2006-ųjų. Įrašas apie Makmende galiausiai buvo leistas, bet tik po to, kai jo sukūrimo kontroversija patraukė dėmesį už Kenijos ribų. Daugeliui stebėtojų atrodė, kad straipsnis buvo atmestas ne dėl aptariamo dalyko nesvarbumo, bet dėl to, kad jis nieko nereiškė daugiausiai darbo enciklopedijos kūrime atliekantiems redaktoriams.

Aktyviausi redaktoriai gyvena JAV ir Europoje (žr. interaktyvų grafiką), ir tai reiškia, kad sumanytas globalus projektas labiau orientuotas į Vakarų interesus. 2011-aisiais Marko Grahamo ir kolegų iš Oksfordo universiteto atliktas tyrimas parodė, kad Antarktidos sniegynams skirta daugiau straipsnių, nei visoms, išskyrus vieną, Afrikos šalims. Iš tiesų, apie daugelį Afrikos šalių yra mažiau straipsnių, nei apie pramanytąjį Viduržemį. Šie regionai, pažymi Grahamas, yra „praktiškai terra incognita“.

Yra ir lyčių klausimas. Apie 90 procentų Vikipedijos redaktorių yra vyrai ir tai matosi. 2011 metais, Shyong Lam su kolegomis iš Minesotos universiteto Mineapolyje išmatavo maždaug 6000 Vikipedijos straipsnių apie filmus ilgį. Tai geras kokybės rodiklis, kadangi ilgesni straipsniai paprastai būna išsamesni. Lam išsiaiškino, kad filmų, labiau skirtų moteriškai auditorijai, aprašymai paprastai būdavo trumpi. Santykinai skurdus When Harry Met Sally aprašymas nėra didelė bėda, bet Lam mano, kad problema platesnė. Redaktorės linkusios darbuotis su menais ir filosofija susijusiais straipsniai, bet mažesnis dalyvavimas gali daryti šiuos straipsnius trumpesnius, nei kiti.

Tokie šališkumai rimti, bet neatrodo neaplenkiami. Jei Vikipedija turi pasidaryti įvairesnė, kodėl nepasitelkus redaktorių iš trūkstamų demografinių grupių? Čia išryškėja trečias nusiskundimas enciklopedija: ji nedraugiška naujokams. Daugelį naujų redaktorių atstumia gausybė enciklopediją valdančių taisyklių, o atžarus kai kurių patyrusių redaktorių požiūris problemos nesumažina. Naujokai dažnai išvysta, kad jų indėlis pašalinamas – „atverčiamas“ – nieko nepaaiškinus.

Šios problemos yra viena iš priežasčių, kodėl aktyvių angliškosios Vikipedijos redaktorių nuo 2007 m. palengva mažėja, kaip ir redaktorių, paaukštintų iki „administratoriaus“ rango, suteikiančio didesnes enciklopedijos priežiūros galias.

Tokia tendencija didina galimybę Vikipedijai prarasti, dabar atrodančią saugiai, pirmaujančio žinių šaltinio poziciją. Kitiems ištekliams būtų sunku pakeisti Vikipediją, tačiau įmanoma. Svetainės, leidžiančios naudotojams klausti ir atsakyti į klausimus yra potencialus varžovas. Pietų Korėjoje, pavyzdžiui, klausimų ir atsakymų tarnybos, priklausančios vietiniam paieškos paslaugų tiekėjui Naver, populiaresnės, nei Vikipedija, sako Andrew Lih iš Pietų Kalifornijos universiteto Los Andžele. Panaši tarnyba Quora, nuo savo paleidimo 2010 metais, pritraukė milijonus investuotojų dolerių.

Tačiau Vikipedijos padarymas draugiškesne sudėtingesnė užduotis, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio, sako Samuelis Kleinas, aktyvus redaktorius nuo 2004, dabar Wikimedia Foundation, San Franciske įsikūrusios organizacijos, remiančios enciklopedijos veikimą, patikėtinis. Kleinas pažymi, kad anglišką Vikipediją nuolat puola brukaliai ir vandalai, tad kartais ir gerų intencijų turintys naujokai papuola į kryžminę ugnį.

Yra ženklų, kad Vikipedija kai kurias problemas išspręsti gali. 2012-ųjų vasarį, pavyzdžiui, redaktoriai paleido Teahouse, Vikipedijos skiltį, kur naujokai gali užduoti klausimus, labiau patyrusiems Vikipedijos naudotojams atrodančius kvailai. Pirmaisiais metais buvo užduota apie 2000 klausimų, o apsilankiusieji Teahouse padaro beveik tris kartus daugiau pataisymų, nei kiti naujokai, pažymi projekto redaktoriai.

O liepą puslapyje pradės veikti sistema, išvaduosianti nuo būtinybės mokytis žymėjimą, kompiuterio kodą, būtiną, norint redaguoti. „Tai neišspręs visų naujų redaktorių bėdų,“ sako Erikas Mölleris, Wikimedia Foundation vadovo pavaduotojas, „bet išspręs problemą, kuri, žinome, veikia visus redaktorius.“

Siekdamas padrąsinti redaktorius besivystančiose šalyse, 2010 metais fondas pradėjo bandyti įtikinti Brazilijos ir Egipto dėstytojus skirti užduotis, kurių atlikimui reikėtų sukurti ar atnaujinti enciklopediją. Mölleris pažymi ir Wikipedia Zero iniciatyvą, suteikiančią nemokamą prieigą prie Vikipedijos išmaniųjų telefonų naudotojams mažiau išvystytose šalyse. Kol kas schema veikia 12-oje šalių, tarp kurių Kenija ir Tailandas ir dar ruošiamasi prijungti maždaug 20 šalių.

Ar šių pastangų pakaks išties globalios enciklopedijos sukūrimui? Kai kurie Vikipedijos rengėjai taip nemano. Jie nurodo, kad, nepakeitus enciklopedijos taisyklių, nauji redaktoriai negalės užpildyti Vikipedijos spragų. Pavyzdžiui, nuo pat pradžių jos autoriams nebuvo leidžiama pridėti savo teorijų. Taisyklėse buvo nurodoma, kad straipsnyje turėtų būti cituojami tokie šaltiniai, kaip akademiniai žurnalai ar laikraščiai.

Gerai neišstudijuotoms temoms ar šalims su ribotais interneto naujienų šaltiniais gali būti neįmanoma šiuos standartus įgyvendinti. „Neįmanoma spaudos pramonei Indijoje ar Pietų Afrikoje įveikti 400 metų atsilikimą,“ sako Achal Prabhala, Bangalore gyvenantis rašytojas ir Wikimedia Foundation patarėjas.

Tad, 2011 metais Prabhala pradėjo reklamuoti sistemą, leidžiančią patiems Vikipedijos autoriams atlikti tyrimus. Pabandymui, Prabhala ir kiti Vikipedijos autoriai iš Indijos ir Pietų Afrikos ėmėsi vietinių papročių, tarp jų ir religinių ritualų ir vaikų žaidimų, nepaminėtų Vikipedijoje. Jie apklausė dalyvius, transkribavo pokalbius ir perpatikrino surinktą medžiagą. Jų sukurti Vikipedijos įrašai beveik iš karto pajuto pasipriešinimą. „Iš karto buvo sutelktos pajėgos,“ sako jis. „Didžioji straipsnių dalis buvo pašalinta.“

Tai buvo susistumdymas, pastebėtas nedaugelio ne iš Vikipedijos aplinkos, bet jis iliustruoja ko gero didžiausią enciklopedijos dilemą. Beveik visi su tuo susiję sutinka, kad dideli planetos plotai yra menkai atstovaujami. Tačiau leidimas redaktoriams rinkti žinias, prilygtų „dėžutės su kirminais atidarymui“, sako Weinbergeris. Kas nutiktų, pavyzdžiui, jei iškiltų nesutarimas?

Siekdamas nuraminti skeptikus, Prabhala pasiūlė taisykles, aprašančias Vikipedijos autorių atliekamus tyrimus, nuo metodų paskelbimo iki nesutarimo pažymėjimo savo paskyrose. Tačiau to nepakako. „Esu didžiulis šios idėjos šalininkas,“ sako Lih. „Bet projektas užstrigo purve.“ Prabhala neapleido projekto ir sako, kad jo idėja patraukė portugališkosios Vikipedijos ir kitų redaktorių dėmesį. Bet, prideda jis, mažai šansų, kad juos greitai priims ir angliškoji versija.

Galiausiai, jei Vikipedijos aprėptis nustos plėstis ar atnaujinimų tempas sulėtės, tai pajus ne tik enciklopedijos puslapio lankytojai. Per pastaruosius keletą metų, Google ir kiti paieškos varikliai pradėjo rinkti informaciją iš Vikipedijos ir pateikti ją naudotojams šalia paieškos rezultatų.

Tokia paslauga yra pirmas pasireiškimas didesnio užkulisinio plano surinkti „žinių grafą“: daugybę duomenų apie šimtus milijonų žmonių, vietų ir kitų objektų, kartu su kontekstine informacija, aprašančią jų ryšius ir sąsajas. Siekiama sukurti tarnybą, galinčią atsakyti į klausimus tiesiogiai, nuspėti jūsų poreikius, užuot tik pateikus nuorodas. Didelė kompanijų žinių grafikų dalis imama tiesiogiai iš Vikipedijos. Tad, jei enciklopedija strigs, tas pats nutiks ir su Google bei Microsoft pastangomis.

Vikipedijoje prasidėjo radikalus enciklopedijos permąstymas. Tačiau jos ateitį gali temdyti konservatizmas ir siauras požiūris – būtent tai tradicinei leidybai ir prikaišiojo ankstyvieji Vikipedijos rėmėjai. Jeigu tai sukels Vikipedijos, kaip kultūrinės jėgos, silpnėjimą, tai būtų keista lemtis projektui, kadaise pavadintam pernelyg beprotišku, kad galėtų veikti.

Jim Giles
New Scientist, № 2912

Komentarai (19)