Ko negali kitos valstybės, tą gali Rusija: vietoj AMD ir Intel procesorių naudos savos gamybos lustus (12)
Leidinys Kommersant, remdamasis gautais dokumentais, pranešė, kad Rusijos Vyriausybėje patvirtintas projektas, kuris numato rusiškų mikroprocesorių, skirtų skaičiavimų technikai, komutatoriams ir maršrutizatoriams, kūrimo darbus.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Rusijos Prekybos ministerijos duomenimis, kasmet valdžios institucijos asmeninių kompiuterių pirkimams išleidžia iki $500 mln. (700 tūkst. technikos vienetų), serverių įrangai – iki $800 mln. (iki 300 tūkst. serverių). Bendra Rusijos rinkos apimtis sudaro apie 5 mln. įrenginių, kurių kaina sudaro $3,5 mlrd.
Rusijos valdžios atstovai pareiškė, jog būtų nuostabu, kad bent dalis šių pinigų pasiliktų šalyje.
Planuojama, kad 2015 m. turėtų pasirodyti 28 nm aštuonių branduolių 2 GHz procesoriai Baikal M ir M/s. Pasirinkta ARM Cortex-A57 architektūra, kurią plėtoja britų kompanija ARM, ir kurią savo serveriniams procesoriams Opteron pasirinko kompanija AMD, taip pat Europos Sąjunga, siekdama sukurti energetiškai efektyvų, tačiau kartu ir spartų procesorių, skirtą superkompiuteriams.
2016 m. ketinama išleisti 16 branduolių procesorių Baikal, kuris bus gaminamas, naudojant 16 nm technologiją. Tai aiškiai nurodo, jog būsimų procesorių gamyba užsiims Taivano kompanija TSMC.
Mikroprocesorių gamyba užsiims kompanija „Baikal Elektroniks“, kuri yra superikompiuterius gaminančios bendrovės „T-Platformy“ dukterinė firma. Finansavimu užsiims „Rosnano“, „T-Platform“ ir „T-Nano“.
„Rosnano“ atstovai spaudai jau patvirtino, jog „T-Nano“ gavo 1,2 mlrd. rublių, tačiau kiek iš jų bus skirta procesorių Baikal kūrimui bei gamybai, neatskleista.
Ekspertų teigimu, Baikal procesorių gamyba užsienio fabrikuose kelia abejonių dėl Rusijos galimybių užtikrinti informacinį saugumą visuose projekto etapuose. Juo labiau, kad procesorius Baikal ketinama naudoti karinėje įrangoje. Šiuo atveju daugiau šansų turi 65 nm procesoriai Elbrus, kurie gaminami pačioje Rusijoje.
Kaip Rusija bandys įgyvendinti ypač didelių užmojų turintį projektą, neaišku. ES ir JAV šiuo metu taiko eilę sankcijų, taip pat svarsto ir technologijų įvežimo į Rusiją uždraudimą, o be užsienio technologijų Rusija nesugeba pasiimti trilijonų dolerių, glūdinčių jos žemių gelmėse.
