Skaičiais tai atrodo taip: net jeigu Rusijos kūrėjai dėl naujojo įstatymo užimtų 40 % Rusijos PĮ rinkos (padvigubintų savo dalį), dėl to papildomai gautų papildomus 40 mlrd rublių pajamų. Jei 15 % visų gautų pajamų jie skirtų naujos PĮ kūrimui, tai bus maždaug 0,25 mlrd dolerių. Palyginkite tai su maždaug 70 milijardų, kuriuos analogiškiems tikslams skirs PĮ kūrėjai iš JAV – tai yra, kūrimui jie skirs 280 kartų daugiau. Jokio juntamo Rusijos kūrėjų konkurentabilumo padidėjimo naujasis įstatymas nesukurs.

Be to, iš vi­so (per vi­są rin­kos eg­zis­ta­vi­mą), iki 2014 m., į nau­jos pro­gra­mi­nės įran­gos kū­ri­mą Ru­sijoje in­ves­tuo­ta maž­daug 3 mlrd do­le­rių, o JAV virš trilijono – 350 kar­tų dau­giau.

Rusijoje yra talentingų kūrėjų, bet jų labai mažai. O kadangi naujasis įstatymas nieko, išskyrus protekcionizmą, nesiūlo, rezultatas bus panašus į Rusijoje įvesto dėvėtų automobilių importo reguliavimo – rinka susitrauks keleriopai. Galutiniam vartotojui efektas bus maždaug toks, lyg Rusijoje būtų įvesti ribojantys mokesčiai naujų automobilių įvežimui. Važinėti būtų nepatogiau ir pavojingiau, o kainos smarkiai išaugtų.

Ar bus daugiau saugumo?

Antrasis klausimas – ar gali naujasis įstatymas sumažinti valstybinių IT sistemų veikimo sutrikimų ir juose esančių slaptų duomenų nutekėjimo riziką? Atsakymas – ne, negali. Visose sistemose, dirbančiose su nacionalinio saugumo užduotimis, būtina naudoti specialiai įpareigotų gamintojų, įvykdžiusių specialią tikrinimo programą, kompiuterius, PĮ ir komunikacijų įrangą. Ir jokių kompromisų – na, naudojam čia kelias importines programėles, nes rusiškų analogų nėra, – čia būti negali.

Kalbant apie IT sistemas, nevykdančias nacionalinio saugumo užduočių, tai čia dėl komercinės PĮ galvos sukri neverta. Pirk bet kokią PĮ, svarbu, kad atitiktų tavo reikalavimus už mažiausią kainą. O kas gamintojas, nesvarbu.

Tiesa, lieka pilkoji zona. Pavyzdžiui, IT sistemos įstaigų, nevykdančios nacionalinio saugumo užduočių, bet svarbios sistemos veikimui (pavyzdžiui, Sberbak, „Gazprom“ ar Rusijos geležinkeliai). Čia yra du variantai.

Variantas labai kvailiems arba labai turtingiems – priskirkite visas šias įstaigas prie sprendžiančių nacionalinio saugumo klausimus su visais iš to išplaukiančiais reikalavimais IT sistemoms ir tai atsieis labai brangiai.

Variantas visiems likusiems – tiesiog palaikykite gerus santykius su visomis šalimis, kurių IT-įrangą ir PĮ naudojate.

Trečio varianto nėra. Tačiau bet kuriuo atveju naujas įstatymas apie preferencijų sukūrimą Rusijos PĮ kūrėjams su tuo neturi nieko bendra. Ir naudos iš jo nebus jokios.

Kas toliau?

Štai kas vyks toliau. Įvykių seka gali būti bet kokia, kadangi čia nėra įvykių logikos, o tik išvardinami charakteringiausi „košmaro ekonominėje tvirtovėje“ pasireiškimai.

1. Programine įranga reikalai neapsiribos. Eilėje laukia kompiuterinė ir tinklo įranga. Tokios kampanijos, kaip „Išmesk šiukšlynan IBM, Oracle ir EMC“ (kiniškame originaliame variante – „Get rid of IOE“) ne už kalnų.
2. Dėl panašių įstatymų ir metimo šiukšlynan priešiškos techninės ir programinės įrangos kampanijų, tarptautinių IT kompanijų finansiniai rodikliai ims smukti (kaip jau vyksta Kinjoje), dėl ko ir toliau mažės darbuotojų jų padaliniuose Rusijoje.
3. Dėl „ekonominis nacionalizmas“ („pirkite prekę tik rusišką“) kai kurie tarptautiniai prekiniai ženklai, turintys Rusijoje svarbų jiems verslą (tokių nedaug, bet yra), lokalizuos savo dukterines bendroves Rusijoje.
4. Nepermaldaujama „ekonominių tvirtovių realybė“ galiausiai suformuos Rusijoje keletą nacionalinių IT kompanijų čempionų. Pasiglemžusios daugiau nei pusę Rusijos IT rinkos, jos stengsis tapti rusiškais „nacionaliniais čempionais“ užsienio rinkose. Tai pavyks toli gražu ne visoms.
5. Interneto paslaugos taps pagrindine konkurencijos sritimi. Jų verslo pelnas bus nelabai suprantamas dėl uždaros ekonomikos. Tačiau skaitmeninė prekyba stengsis plėstis, nes tai vienintelė globalaus išsiplėtimo už „tvirtovės“ ribų galimybė.
6. Didžiausia paklausa bus IT paslaugų tiekėjų teikiamų infrastruktūrinių paslaugų, susijusių su duomenų apdorojimo centrais, tinklais, platformomis ir saugumu.
7. Kai kurie „nacionaliniai čempionai susijungs su „įgaliotomis privačiomis valstybinėmis struktūromis“, ir sukurs tokias korporacijas, panašias į Lockheed Martin, SAIC, Northrop Grumman, BAE Systems ir pan. Jos galės naudotis nacionalinių suverenių fondų finansavimu.
8. Ilgainiui būdingu rusiško IT verslo bruožu taps: labai lėtas (jei išvis koks nors) augimas, ribota konkurencija, mažas pelningumas, aukštos kainos, žemas darbo ir kapitalo našumas.

Ar galima išvengti neigiamų rezultatų? Hipotetiškai – taip. Tačiau valstybei tektų atlikti kelis strateginius žingsnius, priešingus siūlomiems protekcionistiniame įstatyme: maksimaliai sumažinti IT srities reguliavimą, investuoti į kadrų perkvalifikavimą, sukurti mokesčių lengvatas ir preferencijas IT kompanijoms, kuriančioms geriausius produktus ir paslaugas (debesų kompiuterija, mobiliosios technologijos, didžiųjų duomenų analizė ir socialinės sistemos).

Сергей Карелов
slon.ru

Komentarai (2)