Gali baigtis keliamosios sekundės laikas (0)
Nieko nėra pastovesnio už kintamumą… Tačiau ar kisti turėtų laikas? Na, tiksliau, jo skaičiavimo būdas ir metodas. Tai šį mėnesį ir bus sprendžiama Ženevoje.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Birželio 30-osios vidurnaktį, supertikslūs Amerikos nacionalinio standartų ir technologijų instituto laikrodžiai (kurių rodomą laiką bet kas gali stebėti www.time.gov) padarė kažką neįprasto. Lygiai vieną sekundę jie rodė 23:59:60. Šešiasdešimt vienos sekundės minutė nebuvo klaida. Tai buvo keliamoji sekundė, papildoma sekundė, tyčia įterpta laiko valdovų iš Tarptautinės Žemės sukimosi ir atskaitos sistemų tarnybos (International Earth Rotation and Reference Systems Service), skirta šiek tiek pailginti dieną. Tai buvo 26-asis toks įsikišimas nuo tada, kai pasaulio standartų organizacijos pritarė šiai idėjai 1972 m. Bet gali būti, kad keliamosios sekundės laikas baigiasi. Jos likimas bus nuspręstas šį mėnesį Ženevoje vyksiančioje Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos konferencijoje. Daugelis jos šalių narių keliamosios sekundės nori atsikratyti. Bet kodėl? Ir kodėl ji iš viso atsirado?
Keliamoji sekundė apsaugo nuo pernelyg didelio skirtumo atsiradimo tarp dviejų laiko nustatymo būdų. Pirmasis būdas paprastas, senovinis, intuityvus, ir paremtas Žemės sukimusi, pagal kurį kiekvienas visiškas apsisukimas (ar, atitinkamai, regimoji Saulės kelionė dangumi) laikoma viena diena. Antrasis būdas naujas, svetimas ir nepalyginamai tikslesnis. Jame atominiai laikrodžiai skaičiuoja sekundes, ir kai praeina 86 400 sekundžių [1·60·60·24], laikoma, kad praėjo viena diena. Žemės sukimosi greitis kinta, nes juda jos karštas, išsilydęs vidus (žr. pav.). Be šių trumpalaikių, atsitiktinių fluktuacijų, dar yra lėtėjimas dėl Mėnulio poveikio. Dėl to šie du laiko nustatymo būdai ilgainiui ima nebesutapti.
Kai jie nutolsta pernelyg toli, pridedama keliamoji sekundė, kad jie vėl sutaptų. Bet daugeliui žmonių (ypač tvarkinguoliams, vadovaujantiems nacionalinėms standartų organizacijoms) tokia neaiški keliamosios prigimtis nepatinka. Žemės sukimosi greičio kitimai reiškia, kad keliamosios sekundės turi būti pridėtos kai to prisireikia, o ne pagal griežtą grafiką. Kritikai dar pateikia argumentą, kad pasauliui tampant vis labiau kompiuterizuotu, auga ir keliamosios sekundės pridėjimo rizika. Kompiuteriai ir keliamosios sekundės ne visada draugauja: 2012 m. kai kurių oro linijų bilietų rezervavimo sistemos kaip ir FourSquare, socialinio tinklalapio svetainė, su šiuo pokyčiu nesusitvarkė.
Tradicionalistai atsako, kad tokie pavojai pernelyg išpūsti, ir nurodo, kad nepaisant viso nerimo – nuo interneto serverių iki bankų infrastruktūros, naujausias keliamosios sekundės pridėjimas praėjo sklandžiai. Ir be to, keliamosios sekundės atsisakymas reikštų, kad dvi laiko nustatymo formos imtų vis labiau skirtis, nors efektai (tokie, kaip saulės ir atominio laikrodžio nesutarimas,kada yra vidurdienis) nebūtų akivaizdūs dar bent kelis dešimtmečius. Ženevos konferencija vyks iki lapkričio pabaigos, ir jos delegatai pasiskirstę: Australija, JAV ir Kinija yra norinčiųjų atsisakyti keliamosios sekundės stovykloje; Britanija, Rusija ir daugelis jos ekskomunistinių valstybių palydovių linkusios palikti status quo. Tai gali būti paskutiniosios keliamosios sekundės dienos.
T.C.
www.economist.com
