Jokių vardų ir pavardžių. Darbo sutartis? Apie ją nėra net kalbos. Klausimai trinami arba atsakomi užkertant bet kokias kitas diskusijas. Darbo kokybė kontroliuojama „bizūno ir apdovanojimų“ principu, o atlygis, palyginus su rinkoje esama situacija – juokingas. Štai kaip atrodo vertėjo darbas piratinėje svetainėje „Filmai.in“.

Tai nėra „Robinai Hudai“

Tokia darbo patirtimi su Delfi dalinasi autorių teisių gynėjai. „Filmai.in“ tinklapio vartotojai dažnai net nesupranta, kad žiūri nelegalų turinį – juk nusiperka taškų, už kuriuos ir žiūri filmus bei serialus.

Primename, kad dar 2019 metų spalį Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) įpareigojo interneto tiekėjus blokuoti šią svetainę. Tačiau veltui – svetainė vis dar yra prieinama vartotojams. O štai po Lietuvos banko Priežiūros tarnybos kreipimosi, Lietuvos mokėjimų bendrovė „Paysera“ pranešė stabdanti paslaugų teikimą nelegaliai filmus platinančiai svetainei. Tačiau „Paysera“ prireikė ne vieno mėnesio, kad savo pažadą įgyvendintų.

Atrodo, kad kova su piratais – Sizifo darbas. Svetainė ir toliau sėkmingai egzistuoja, o savo nekaltumą portalui „15min“ „Filmai.in“ vadovu prisistatęs asmuo argumentavo teiginiais, kad tai nekomercinių tikslų siekianti bendruomenė, kuri moka mokesčius valstybei. Tačiau skaičiuojama, kad tokios veiklos žala visai kino ir televizijos industrijai per metus gali siekti iki 50 milijonų eurų.

Autorių teisių gynėjai nusprendė imtis kardinalių veiksmų – įsidarbinti „Filmai.in“ vertėju. Tą padarę jie pateko į itin slaptai bei „bizūno ir apdovanojimų“ principu veikiančią piratų industriją.

„Autorių teisių srityje dirbame ne vienerius metus. Pradėję nuo visuomenės švietimo, įvairių kampanijų piratavimo tema, pamatėme, kad ši industrija yra milžiniška. Tai nėra interneto „Robinai Hudai“, kurie vagia autorių teisėmis saugomą turinį ir visiems neatlygintinai dalina. Jie pelnosi ne tik iš autorių, bet ir iš žmonių, kurie susimoka, dažnai tikėdami, kad viskas yra legalu. Pradėjome gilintis į „Filmai.in“ veiklą ypač po, mano manymu, skandalingo jų vadovo pareiškimo, kad jie nuo pavogtų sumų dar ir mokesčius susimoka. Suma – nevaikiška ir tai tik įrodo, kokie yra piratavimo mastai mūsų šalyje.

Internete buvome užmatę skelbimą, kad jie ieško vertėjų, susiradome kontaktus, susikūrėme personažą ir parašėme. Netrukus gavome atsakymą, pirmąją užduotį, kurią sėkmingai atlikę buvome priimti į „darbą“, – pasakoja „Bosanova“ partnerė Eglė Bagdonaitė.

Skatinimo ir bizūno sistema

Autorių teisių atstovai Delfi pateikė visą „Filmai.in“ įsidarbinimo istoriją: nuo įsidarbinimo pradžios – iki atlygio gavimo.

Labiausiai stebina trys faktoriai. Pirmasis – slaptumas. Nėra jokių darbo sutarčių, vertėjai bendrauja su „administracija“ arba „Telegram“ programėleje su „daewoo“. Šansų bent sužinoti asmens lytį – nėra. O ir vertėjai laisvai gali išsigalvoti sau norimą vardą. E. Bagdonaitė pastebi, kad jei įmonės veikla legali – slapstytis tikrai nereikia.

Antrasis faktorius – masiškumas. E. Bagdonaitė pasakoja, kad svetainėje iš viso verčiamų serialų yra apie 4000, o juos verčia ir subtitruoja daugiau nei 50 vertėjų. „Vienai serijai jie privalo skirti ne daugiau 3 dienų. Jei nespėji – tavo vertimas yra perduodamas kitam. Niekas ten nelaukia. Yra griežta sistema, kuri turi užtikrinti nuolatinį, nepertraukiamą vertimų procesą“, – apie užkulisius pasakoja E. Bagdonaitė.

Trečias faktorius – atlygis. „Vieno serialo vertimas ir subtitravimas „Filmai.in“ programėlėje vidutiniškai kainuoja 6 eurus. Taigi jei nori pasiekti minimalią 100 eurų sumą, kuri bus išmokėta, turi išversti vidutiniškai 16 serijų. Tai juodas darbas, kuriam teko atsidėti visai komandai. Beje už gerą vertimų kokybę gavome 6 eurų bonusą. Skatinimo ir bizūno sistema veikia neblogai. Norint sukoordinuoti tokį kiekį žmonių vienus turi bausti, kitus – palepinti, tačiau svarbiausia – laikyti už pakankamai trumpo pavadžio“, – pastebi pašnekovė.

Į šią avantiūrą įsitraukę autorių teisių gynėjai pastebi, kad tonas „Filmai.in“ darbuotojų forume – itin griežtas, neleidžiantis veltis į detales. Administracijos kalba tvarkinga, tad tai leidžia daryti prielaidą, kad žmonės, dirbantys „Filmai.in“ administracijoje – lietuviai. O darbo sąlygos – griežtos: jei per mėnesį neišverti serialų ar filmų už 100 eurų – algos negausi. Prie vertimų dirbo visa autorių teisių gynėjų komanda. Jiems pavyko uždirbti 111,17 eur, pinigai buvo pervesti į „PayPal“ sąskaitą.

Susimoka mokesčius

Kaip jau minėta prieš tai, „Filmai.in“ atstovas tikino, kad jų veikla legali. Esą tai tėra nekomercinė veikla, filmo mėgėjų bendruomenė, o įmonė – susimoka mokesčius.

Valstybinė mokesčių inspekcija Delfi patvirtino, kad mokesčius įmonė tikrai mokėjo. Kaip teigia VMI komunikacijos vadovė Rūta Asadauskaitė, „Filmai.in“ Lietuvai sumokėjo apie 287 tūkst. eurų PVM. „Taip pat, už 2015–2017 m. vykdytos veiklos laikotarpį (iki registracijos MOSS) mokesčių mokėtojas deklaravo dar beveik 56 tūkst. eurų mokėtino PVM“, – sako R. Asadauskaitė.

Ji pabrėžia, kad VMI vertina mokesčių mokėtojų veiklą, siekdama užtikrinti, jog pastarieji apskaito visas gautas pajamas bei sumoka mokesčius.

„Tačiau mokesčių mokėjimas savaime dar nereiškia, jog įmonės vykdoma veikla nepažeidžia kitų institucijų įgyvendinamų teisės aktų ir kitų LR įstatymų“, – sako R. Asadauskaitė.

Žala – milžiniška

Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacijos („AVAKA“) vadovo Dariaus Vaitiekūno teigimu, sunku komentuoti apie „Filmai.in“ administratorių komercinę naudą iš puslapio veiklos, mat nėra pateikiami konkretūs skaičiai. „Bet galiu spėti, jog labdaringa veikla jie tikrai neužsiima, o žinant kiek lankytojų puslapyje apsilanko kasdien, ir kokie reklaminiai įkainiai, tai tikėtina, kad finansiniai srautai yra nemaži“, – sako jis.

O kad „filmai.in“ tėra tik kino filmų mėgėjų bendruomenė – D. Vaitiekūnas nesutinka. „Ar tai bendruomenė? Gal ir taip. Tačiau tai absoliučiai nieko nekeičia. Esminis klausimas, į kurį vadovu prisistatantis asmuo neatsako, yra – ar jūs veikiate teisėtai? Ar kūrinių teisių turėtojai jums suteikė licenciją viešai rodyti filmus ar serialus internete? Ar turite leidimus subtitruoti ar versti šiuos kūrinius? Tai yra autorių teisių objektai ir jų naudojimas be leidimo yra neteisėtas. Tai patvirtino ir Radijo ir televizijos komisija, ir Vilniaus apygardos Administracinis teismas. O jei tai yra neteisėta veikla, tai nėra visiškai jokio skirtumo, ar ten yra komercinės naudos ar ne, ar tai bendruomenė ar pavieniai asmenys“, – įsitikinęs „AVAKA“ vadovas.

Pasiteiravus, ar žinoma, kokią žalą šis tinklapis yra padaręs kūrėjams, D. Vaitiekūnas atsako, kad „AVAKA“ partnerių duomenimis, žala visai kino ir televizijos industrijai per metus gali siekti iki 50 milijonų eurų.

„Sakydamas kino ir televizijos industriją, turiu galvoje ne tik kūrėjus, prodiuserius, bet ir platintojus, rodytojus ir kitus rinkos dalyvius. O remiantis viešai pateiktais skaičiais apie puslapio sumokėtą PVM sumą, galima labai nesunkiai suskaičiuoti pajamas nuo kurių tas PVM buvo sumokėtas – jos apytikriai turėtų sudaryti apie 800 000 Eur. (įvertinus tai, kad dalis pajamų yra surenkama kuponais, kriptovaliutomis ir pan.)“, – teigia D. Vaitiekūnas. Jis įsitikinęs – tokia veikla žlugdo legaliai veikiantį verslą bei daro žalą ir pačiai valstybei.

Nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės

Kaip pasakoja „Kino pavasario“ vykdomoji direktorė Agnesta Filatovė, dėl pandemijos „Kino pavasaris“ buvo priverstas persikelti į namų kino platformas. „Derinomės su filmų teisių turėtojais, kad galėtume rodyti filmus virtualiojoje erdvėje. Ne paslaptis, kad žinodami piratavimo lygmenį Lietuvoje, daugelis labai nenoriai sutiko žengti šį žingsnį.

Patekę į kitą kino rodymo erdvę, deja, vėl susidūrėme su lietuviška realybe, kad daugelis dar nėra pratę mokėti už kokybišką turinį. Parduotuvėje mums įprasta susimokėti už prekes, tačiau interneto platybėse vis dar norima gauti turinį nemokamai arba už labai mažą kainą“, – pasakoja A. Filatovė.

Anot jos, sukurti filmą kainuoja didžiulius pinigus, dažnai jį kuria labai didelė komanda ir visi tie žmonės patiria milžiniškus nuostolius, jei jų kūrinys, tiesiogine šio žodžio prasme, yra pavagiamas.

„Kino pavasario“ metu aktyviai tikrinome 30 nelegalių kino rodymo platformų, kur nuolat atsirasdavo festivalio filmai. Kol buvo išimtas geriausiai žiūrovų įvertintas „Kristaus kūnas“, jį spėta nelegaliai pažiūrėti 3 000 kartų, tad už kiekvieną filmą, mes prarasdavo po kelias dešimtis tūkstančių eurų. Tos sumos būtų augusios ir toliau, bet susimažinti nuostolį padėjo profesionali partnerių pagalba“, – apie piratų žalą pasakoja pašnekovė.

Ji neslepia, kad svarbu ne tik kovoti su piratais, bet ir edukuoti kiekvieną žmogų, kad žinotume, kas legalu, o kas ne, juk net konstitucija teigia „nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės“.

Tačiau žalą patiria ne tik kino industrijos žaidėjai, bet ir asmenys, kurie sutinka be darbo sutarties dirbti „Filmai.in“. Kaip jau minėta prieš tai, autorių teisių gynėjai, kad atliktų vieno vertėjo darbą, turėjo pasitelkti visą komandą, o atlygis – juokingas. „Dirbu su keliais kino festivaliais, filmų platintojais ir kino gamybos kompanijomis, tad gerai žinau, kad vyraujantis atlygis vertėjui yra 10 eurų už 1 500 spaudos ženklų su tarpais. Už subtitrų gamybą atlygis skaičiuojamas atskirai. Pats laikas didinti vertėjų atlygį, nes kyla mokesčiai“, – sako „Kino pavasario“ vertimų koordinatorė Julija Matulytė.

Delfi bandė el. paštu susisiekti su „Filmai.in“ atstovais, kad šie galėtų pateikti savo poziciją. Tačiau nuo birželio 22 dienos – negavome jokio atsakymo.

Komentarai (15)