Nuotolinis darbas, mokslai ir kitos veiklos kompiuterio vaizdo kameros svarbą pakėlė į naują lygį, o kaskart jungiantis prie virtualaus susitikimo įsižiebianti kameros lemputė primena, kad nuo šiol būsite stebimi. Tačiau ar galite būti stebimi ir kai to nežinote? Kam ir kokiais atvejais dėl to reikėtų nerimauti? O gal lipnia juosta užklijuota vaizdo kamera – tik didesnio saugumo iliuzija?

„Šnipinėjimo tikslais programišiai įprastai taikosi į aukšto rango pareigūnus, įmonių vadovus, politikus, aktyvistus ar žurnalistus, tačiau atsitiktiniu taikiniu gali tapti bet kas. Užfiksuotus vaizdus jie vėliau gali panaudoti, pavyzdžiui, šantažuodami. Taigi trumpas atsakymas – taip, užklijuoti kompiuterio kamerą nepakenks. Bet jei kompiuteris „skylėtas“, lipni juosta bus tik pleistras ant atviro kaulo lūžio“, – sako „Telia“ saugos komandos vadovė Odeta Baranauskienė.

Pamoką išmoko iškart

Prieš kelerius metus didelio dėmesio sulaukė „Facebook“ įkūrėjo Marko Zuckerbergo nuotrauka, kurios fone matyti jo darbo kompiuteris su užklijuota kamera ir mikrofonu. Tokį būdą savo privatumo apsaugai yra rekomendavęs ir buvęs Federalinio tyrimų biuro direktorius Jamesas Comey.

Internete apstu ir kitų žmonių susijusių pasakojimų. Antai vienas internautas prisimena, kaip lankė kibernetinio saugumo kursus, kurių instruktorius pačią pirmą dieną perėmė kelių dalyvių kompiuterių kamerų valdymą, o jau kitą dieną visų kameros buvo užklijuotos nepermatoma lipnia juosta.

„Geriau apsisaugoti, nei gailėtis – šis posakis bene taikliausiai apibūdina kameros užklijavimo tikslingumą. Kitaip sakant, net jei programišiai įsibrautų į jūsų kompiuterį ir gautų prieigą prie kameros, jie nieko doro nepeštų. Tuo tarpu jūs bent apie vieną, kad ir teorinį, pavojų galite visai negalvoti. Tačiau tai visiškai nereiškia, kad kameros užklijavimas kažkaip padidina įrenginio saugumą, taip tikrai nėra“, – pabrėžia O. Baranauskienė.

Ne saugumo, o atsargos priemonė

„Telia“ ekspertė pastebi, kad įprastai programišiams aktyvavus kamerą apie tai turėtų įspėti šalia jos šviečianti lemputė, tačiau yra atvejų, kuomet įsilaužėliams pavyko ją išjungti ir toliau stebėti vaizdą pro kamerą, taigi vien šia šviesele kliautis nereikėtų. Be to, prieigą prie kameros suteikiančių spragų anksčiau buvo rasta ir „Android“ operacinėje sistemoje bei jos programėlėse, ir nors jos buvo ištaisytos, vertėtų pasirūpinti ir šių įrenginių saugumu.

Vėlgi, tai nereiškia, kad užklijavę telefono asmenukių kamerą galėsite ramiai jungtis prie neapsaugotų „Wi-Fi“ tinklų, spausti nežinomas nuorodas ar lankytis neaiškiose svetainėse. Lipni juosta – ne antivirusas, ji gali paslėpti jus nuo svetimų akių, tačiau niekaip nepadės apsaugoti telefone esančių duomenų.

„Esminis klausimas yra toks: jei kažkas gautų prieigą prie jūsų įrenginio, kokią žalą jis galėtų padaryti? Ko gero, pirmiausia jis bandys ne pažiūrėti į jus pro kamerą ar paklausyti per mikrofoną, bet ieškos asmeninių duomenų, prisijungimų, kitos jautrios informacijos. Kitaip sakant, lipni juosta turėtų būti ne pirmas, bet paskutinis „saugumo žingsnis“ – kur kas svarbiau pasirūpinti operacinės sistemos, programų atnaujinimais, įsidiegti antivirusinę programą, ugniasienę, jungiantis prie jautrių sistemų naudoti VPN ryšį ir panašiai“, – vardija O. Baranauskienė.

Gerieji įpročiai ir patarimai

Kad nereiktų vargti su lipnia juosta, kai kurie kompiuterių gamintojai patys integruoja kamerą uždengiantį slankiklį. Kameros „dangtelių“ galima už kelis eurus atsisiųsti ir iš internetinių parduotuvių, tačiau nešiojamųjų kompiuterių savininkai turėtų būti atsargūs – jei kompiuterį uždarius ekranas priglunda prie pat korpuso, iškilus slankiklis gali jam trukdyti, o kai kuriais atvejais ekranas net gali skilti.

Kitas geras įprotis – tiesiog uždaryti nešiojamojo kompiuterio ekraną kai nuo jo nueinate, o jei įrenginiu nebeketinate naudotis – jį išjungti.

O. Baranauskienė taip pat primena pagrindines saugaus darbo kompiuteriu taisykles:

• Periodiškai tikrinkite ir diekite paskutinius operacinės sistemos bei programų atnaujinimus;
• Naudokite patikimą antivirusinę programą;
• Nesijunkite prie nežinomų, atvirų „Wi-Fi“ tinklų, o jei neturite kitos išeities šifruokite duomenis naudodami VPN ryšį;
• Naudokite ilgus, sudėtingus slaptažodžius, į juos įtraukdami bent tris iš specialiųjų simbolių, tokių kaip $, %, & ar #;
• Kur įmanoma – naudokite patvirtinimą dviem veiksmais (pvz., „Gmail“, „Facebook“, „Microsoft 365“ ir kt.);
• Nespauskite neaiškių nuorodų, neatidarykite priedų iš nepažįstamų žmonių gautuose el. laiškuose.

Komentarai ()