Lietuviai iš anksto ruošiasi 2016 metams: daugėja energiškai taupių pastatų (0)
Lietuvoje, Statybos produkcijos sertifikavimo centro duomenimis, daugėja energiškai taupių pastatų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Jeigu 2013 m. A+ ir A energinio naudingumo klases atitiko tik po vieną namą, tai pernai A klasei buvo priskirta šešiolika naujų namų, A+ klasei – šeši. Žemesnės – B – energinio naudingumo klasės sertifikatų pernai išduota 668 daugiau nei užpernai (2013 m. – 1710, 2014 m. – 2378).
Mūsų šalyje privalu sertifikuoti kiekvieno naujo pastato energinį naudingumą, užbaigus šį pastatą ar jo dalis statyti, rekonstruoti, atnaujinti ar kapitališkai remontuoti, taip pat jį parduodant arba išnuomojant. Ši Statybos įstatymo nuostata įsigaliojo nuo 2013 metų.
Pagal energinį naudingumą pastatai skirstomi į 9 klases: A++, A+, A, B, C, D, E, F ir G. Aukščiausia A++ klasė rodo, kad pastatas beveik nenaudoja energijos, o A+, A ir B klasės – kad mažai jos naudojama.
Nuo 2014 m. jau visi Lietuvoje naujai statomi pastatai turi atitikti B energinio naudingumo klasę, o rekonstruojami, atnaujinami arba remontuojami pastatai – ne žemesnę kaip C klasę, jeigu remonto kaina viršija ketvirtadalį pastato vertės. Nuo 2016 m. sausio 1 d. visi naujai statomi pastatai turės atitikti ne žemesnę kaip A klasę, todėl energiškai taupių pastatų daugės.
Pastatų energinio naudingumo sertifikavimo procesas Lietuvoje prasidėjo 2007 metais. Nuo to laiko iki šios dienos yra užregistruota daugiau kaip 91 tūkst. pastatų energinio naudingumo sertifikatų. Iš jų 7 yra A+ klasės ir 33 – A klasės.
Šiuo metu taupiausi energiniu požiūriu gyvenamieji namai vidutiniškai sunaudoja apie 49 kilovatvalandes kvadratiniam metrui per metus, iš jų šildymui – apie 19 kWh/m2. Nerenovuoti daugiabučiai beveik pusseptinto karto daugiau – 318 kWh/m2 per metus (šildymui – 275 kWh/m2) per metus.