86 % žmonių mato skylę, kurios iš tikrųjų nėra. Ar jūs vienas iš jų? (Foto) ()
Pažvelkite į pateiktą paveikslėlį – ar pastebite, kad centrinė juodoji skylė plečiasi, tarsi „eitumėte ar pasinertumėte į tamsią aplinką, kristumėte į skylę“? Jei taip, jūs esate ne vieni.
© Lucie Senn (Asmeninis albumas) | https://doi.org/10.3389/fnhum.2022.877249
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Šią „besiplečiančios skylės“ iliuziją suvokia maždaug 86 proc. žmonių.
Oslo universiteto Psichologijos katedros profesorius ir pirmasis tyrimo autorius dr. Bruno Laengas teigė, „besiplečianti skylė“ yra labai dinamiška iliuzija.
„Žiedinis centrinės juodosios skylės šydas arba šešėlių gradientas sukelia ryškų optinio srauto įspūdį, tarsi stebėtojas eitų į tunelį ar didelę skylę“, – teigė mokslininkas.
Psichosociologijos srities mokslininkai optines iliuzijas tyrinėja siekdami geriau suprasti sudėtingus procesus, kuriuos mūsų regos sistema naudoja regimajam pasauliui numatyti ir įprasminti. Siekiama išsiaiškinti ir tai, kodėl vieni optines iliuzijas patiria, o kiti – ne.
Tyrime, paskelbtame žurnale „Frontiers in Human Neuroscience“, B. Laengas su kolegomis įrodė, kad „besiplečiančios skylės“ iliuzija apgauna mūsų smegenis ir paskatina vyzdžių išsiplėtimo refleksą – taip „įleidžiama daugiau šviesos“ į akis, tarsi iš tiesų įeitume į tamsią aplinką.
|
„Remdamiesi nauja „besiplečiančios skylės“ iliuzija, parodėme, kad vyzdys reaguoja į tai, kaip mes suvokiame šviesą, net jei ši „šviesa“ yra įsivaizduojama, o ne iš tiesų yra padidėjusios energijos (šviesos) kiekis“, – sakė tyrimo autorius B. Laengas.
Lucie Senn (Asmeninis albumas) | DOI
B. Laengas su kolegomis tyrė, kaip skirtingos skylės spalvos – juoda, mėlyna, žydra, žalia, purpurinė, raudona, geltona arba balta – ir aplinkinių taškų spalva veikia žmonių psichologinę ir fiziologinę reakciją.
Tyrime dalyvavo 50 moterų ir vyrų, turinčių normalų regėjimą. Jiems buvo rodomi įvairių spalvų „besiplečiančios skylės“ iliuzijos variantai. Eksperimento dalyvių buvo prašoma subjektyviai įvertinti, kaip stipriai jie suvokia iliuziją.
Dalyviams žiūrint į iliuziją, tyrėjai matavo jų akių judesius ir nesąmoningą jų vyzdžių susiaurėjimą ir išsiplėtimą.
Paaiškėjo, kad iliuzija buvo veiksmingiausia, kai skylė buvo juoda. Tačiau 14 proc. dalyvių nepajuto jokio „iliuzinio išsiplėtimo“, kai buvo rodoma juodos spalvos iliuzija.
20 proc. dalyvių nepajuto jokio „iliuzinio išsiplėtimo“, kai buvo rodoma spalvota skylė. Pažymima, kad tie, kurie suvokė „išsiplėtimą“, jų subjektyvus iliuzijos stiprumas labai skyrėsi.
Tyrėjai taip pat nustatė, kad juodos spalvos iliuzija skatino stiprų refleksinį dalyvių akių vyzdžių išsiplėtimą, tačiau kitų spalvotų skylės iliuzijos skatino akių vyzdžius susitraukti. Be to, tyrimo dalyvių, kurie nurodė, kad mato stipriausią iliuzijos efektą, vyzdžiai buvo išsiplėtę labiausiai.
Deja, bet kol kas mokslininkai dar negali paaiškinti, kodėl 14 proc. tyrime dalyvavusių žmonių nepajuto „skylės efekto“.
„Mūsų rezultatai rodo, kad vyzdžių išsiplėtimo arba susitraukimo refleksas nėra „uždaras“ mechanizmas, panašus į fotoaparato užrakto veikimą. Tai rodo, kad akis prisitaiko tiek prie suvokiamos, tiek prie įsivaizduojamos šviesos. Papildomi tyrimai parodys kitus fiziologinius pokyčius, kurie padės suprasti iliuzijų veikimo principus“, – apibendrino mokslininkai.
