Dvikova be taisyklių: automobiliai vs viešasis transportas

Aš kažkada pats nustebau kai sužinojau jog Vilniųs nėra tik tiek kiek nuo bokšto (ne tv, o Gedimino) matosi. Maršrutas būtų beveik idealiai šalia vakarinio aplinkelio iki tokio juokingo rajonėlio Fermentų-Kirtimų gatvių susikirtime (ne taboras jei ką), kuriame šiaip jau dirba iš tiesų stebėtinai nemažas kiekis žmonių (kai kurios kontoros turi net savo autobusus, kitos tiesiog būna apmoka kurą, dauguma šiaip kooperuojasi, nes visuomeninis visada buvo ir garantuotai bus tragiškai beviltiškas, nors tai atseit miestas). Taip, marsrutai.lt matau pokyčių nuo paskutinių skaičiavimų - dabar jau galiu nusigauti per 1:07, bet tik su sąlyga jog labai norėsiu pėdinti veik pusantro kilometro. Kitas arčiau, bet 1:38. Nevilioja - vaikščioti mėgstu, bet tik ten kur gražu ir savo noru. O automobiliu net nėra ką lyginti - nepopsinis laikas neperdaug viršijant yra maždaug 15min (aūū "visuomenini", mes jau daugiau nei metus turime porą aplinkelių kurio neatrado nė vienas autobusas), iš didelės bėdos 30. Per 45 aš dar kito mikrorajono užkampyje vaikus susirenku/priduodu (kas nutikus bėdom su auto pavirsta į kažkurio iš tėvų išeiginę dieną, nes nu neturiu aš noro auginti spartiečių ir kelti 5'tą ryto). Ir dar prie to paties - kasrytą matau daugybę mašinų išvažiuojančių išvis į darbą už miesto, atėmus jiems automobilius galėčiau pareikšti tik didžiausią užuojautą. Dirbti tik centre? Bijau, kad tie angarai pakraščiuose sukuria gerokai daugiau BVP nei popieriukų kilnojimas ofisiuke ar madingi "būtikai" gediminkėj ir niekas neapsidžiaugtų jei fūros irgi pradėtų į tą centrą brautis.

Pakalbėjot apie pliusus minusus Vilniaus mieste, tai pakalbėkit ir apie likusią Lietuvos dalį (aplenkiant didmiesčius) .

Už miesto ar sunkiai pasiekiamose vietose dirba mažuma Vilniaus gyventojų - galima tai matyti pagal kamščius. Jie tikrai po darbo nesusidaro prie įvažiavimų į miestą. Jie susidaro nuo centro į miegamuosius rajonus. Didžioji dauguma dirba daugiau mažiau ten, kur nusigauti su viešuoju yra lengva. Vėlgi, sakau, netaikau to tiems, kurie turi vaikų, kuriuos reikia vežti į darželius ar pradines klases. Ar kurie gyvena gerokai užmiestyje. Bet po galais - studentų miesteliai užgrūsti automobiliais... Nei velnio jiems jų nereikia. Ir tikrai tai nėra būtinybė... Jei lietuviai neturėtų kaimietiško ir riboto mąstymo, tai tie kam tikrai reikia naudotųsi automobiliu, o kurie gali - viešuoju ar dviračiu ir pan. Tačiau lietuviams automobilis - vis dar statuso reikalas. Pasakyk liaudžiai, kad važinėji viešuoju, nors galėtum ir automobiliu - pasižiūrės kaip į debilą. O čia dar kažkas ir dar geresnį argumentą, kuris parodo tūlos visuomenės mąstyseną, buvo numetęs - "o ką mergos pagalvos, jei pasakysi, kad neturi mašinos?"

Na, mažesniuose miesteliuose - visur galima nukeliauti savomis kojomis, jei dirbama vietoj. Kaimuose - kaip kur, žiūrint kuo užsiimi. Jei užsiimi žemės ūkiu ar pan. - be abejo, kad neišsiversi be automobilio.

Kaimuose nemačiau kamščių ir apie kaimus net nekalbam. Jo, didžioji dalis dirba ne centre, bet užmiestyje. Tai kokio velnio kamščiai ir nebuvimas kur pastatyti mašinos centre? Jo, visi vežioja vaikus, bet mašinose nei vaikų kėdučių, nei vaikų. 1/10 neduok dieve važiuoja dviese ir vaikų nėra. 15 metų mašina negenda? Nu būna pasiseka žmonėms, va mamos mašina 13 metų ir negenda, bet ne tokių dauguma ir nereikia būti optimistais, kad taip visad pasiseks. O nusipirkus jau 10 metų senumo negali tikėtis, kad ir neges. Dviračio apranga nuo -2 su kuria važinėju atsiėjo 300 litų, pirkau naują, nes nesu kuklių gabaritų. Kas standartinis, tas randa ir humanoje už 30-50 litų. Vasarai nusipirkau audimo šortus gerus - 100lt, bet todėl, kad savaitgaliais važiuoju po 60-100km distancijas, galvoju kada važiuoti 350km per dieną, tad į kiek geresnius daiktus investuoju, nes pirma, aš sau galiu leisti ir uždirbu gerokai daugiau nei vidutinis vilnietis (ne tik darbo pajamos), antra, tai ne tik transportas, bet ir hobis. Pervežti daiktus? Tai jau nejau neatsiras joks draugas su mašina? Nu jau blogiausiu atveju citybee Vilniuje pasiimi Minicooper valandai 7€ įskaitant kurą ir pasiimi perkraustymo paslaugas. Automobilis į mėnesį optimistiniu variantu 100€ atsieis, realiu arčiau 200€, jei mokėti tenka už parkingą.

, ypač važiuojant su vaikais.

Tai aprangos kaina tik vienas minusas. Kitas minusas, kurį jau minėjau - mažas kaifas riedėti per sniegą, lietų ar kt. Vėjas irgi pasitaiko nemažas rudenį/pavasarį, o Vilnius - dar ir kalnuotas, palyginus. Tai pūškuot į kalną per kokį stiprų lietų su vėju - naa, nereikia perlenkti lazdos. Tokiais orais geriau jau viešasis. Na, nebent principo reikalas riedėti kuo ilgiau

Šiaip manyčiau, kad taikliausiai buvo pasakyta apie trijų kombinaciją Maltis po didmiestį (tuščiomis,pustuštėmis rankomis) naudojiesi viešuoju, pėstute, ar dviračiu (kaip kam patogiau, maloniau), o visais kitais atvejais išsitrauki automobilį ir joks čia nė prabangos reikalas. Automobilį naudoji pagal paskirtį tiek, kiek reikalauja atitinkami poreikiai. Ir nė velnio nėra dideli tie automobilio kaštai, kai juo nesinaudoji vietoj viešojo transporto didmiestyje. Juk kiek maliesi, tiek ir genda. O kalbėdami apie draudimo išlaidas, nepamirškit, kad kitur, skirtingai nei Vilniuj jis kainuoja iki keletos kartų pigiau . O apie traukinius išvis neverta gal kalbėt? Kur su jais nuvažiuosi, kai jų infrastruktūra išvystyta tik kelionėms tarp didmiesčių (ir tai ne visų - pabandykit iš Kauno į Klaipėdą nukakti ), ir žinoma, keletas laimingųjų miestelių, pasitaikiusių tiems maršrutams pakeliui... Be to, ir grafikai tokie, kad nu ką aš žinau (išskyrus maršruto tarp Kauno ir Vilniaus grafiką). Aš dar pridėčiau ir padidėjusią riziką per tokį orą taip sportuojant dar ir peršalt, paslysti, susilaužyti ką nors, ko pasekoje gydymo/prastovų išlaidas taip pat derėtų prisumuoti prie tokios transporto priemonės eksploatavimo kaštų Minusinė temperatūra ir dviratė priemonė - reikia būt visai su protu susipykusiam.

Ne temperatūra dviračiui labiausiai trukdo, o krituliai. Jei būtų visada sausa - nėra tokios didelės bėdos, kad ir minusas. O kas dėl peršalimų, tai kuo daugiau grūdinsies, tuo mažiau ims visokie snargliai.

Pritariu, pridėti reikia, dėl to žiemą tenka anksčiau keltis. O plovyklos ar servisai tai viską už mane padaro (palieku jiems automobilį), ten nedaug laiko susigaišta.

Nepasakok pasakų, kad neilgam. Tuoj prasideda ieškojimai, kas paims iš serviso tą žmogų, kurio automobilis taisomas. Ir kas po to nuveš, kad tą automobilį pasiimt. Rūpesčių, kitaip tariant - tikrai yra. Techninės apžiūros ir kt. Tik va kažkodėl šito laiko, beveik niekas neskaičiuoja. Tipo, normalu ir natūralu...

Tai kaip žiema be kritulių ir be ledo/sniego? Čia jau elementaru. Tai sėkmės grūdinantis per rudenines darganas ir didelius vėjus važiuojant į įkalnes ir ne tik.

Kelionė į darbą vilniuje per piką mašina vs autobusai sutaupo ~20min į vieną pusę. Turėdamas ir kitų reikalų per dieną susitaupau ~1valandą, tai išeina ~5val per darbo savaitę. Mieste viešasis tikrai pigiau, bet viešasis neveža mano šuns (o gal dabar veža, vis keičiasi), važiuodami dviese+šuo neperkam trijų bilietų, mašina moka nuvežti iki ežero, o važiuojant pas tėvus susitaupo daug daug laiko (namai-stotis, tada traukiniu/autobusu vėl pro namus į kitą miestą). Sakot parveža iš vakarėlių? Naktiniai autobusai mokami atskirai, važiuoja kur reikia jiems, o ne kur man. Deja nėra naktinio draugas-namai, tai keturiese netgi taksi išeina pigiau. Esat kas susipažinęs vilniaus troleibuse? Papasakokit Taip, galima naudotis ir viešuoju. Ypač jei visą dieną tryniesi kažkur aplink centrą, bet automobilis yra laiko pirkimas už pinigus p.s. man malonumas vairuoti bei krapštinėti techniką, bet čia kaip kam.

Dviratis normlesnis - aliuminio. Druskos jam nebaisios. Krituliai - didžiausia bėda kruša, ta tai nemalonus reikalas na ir priešpriešinis vėjas. Vilniuje kasdien riedu į patį stačiausią kalną (yra už panoramos, kur išlendi visai netoli Ozo gatvės impulso. Pirmą mėnesį sunku, po to dzin. Užtat pana džiaugiasi, kad lovoje nepavargsti Dviratį prižiūrėti sunku? Na padangos už 300 litų (dvi) laikys kokius 10,000km kaip nėr ką. Pradūrimai bus itin reti, jei kas savaitę pripūsi (aš kalbu apie plentines ar arti plentinių padangų). Su dviračiu problema tik prie minuso, kai drėgna, nes slidu. Tuos 3, kartais tik 1 mėnesį galima ir viešuoju pasivažinėti. Per metus susitaupo arti 1,000 litų. Du metai ir neblogas dviratukas. Plius dar tavo draugei patiks tavo ištvermė Niekas nesiginčija, mašina yra komfortas, bet mašina yra ir prabanga, kurios kainą reiktų mokėti visiems suprasti ir tinkamai įvertinti, o ne uždirba vos daugiau nei minimumą ir perka.

Nepamirškit bomžų užkvepinančių viešąjį transportą, kitų bohemišką gyvenimo būdą išpažįstančių ar šiaip vandenį taupančių piliečių, kurių kūno kvapą esi priverstas uostyti sausakimšame troleibuse, nemokamas diskotekas rengiančių ir visuomenę su naujausiomis elektroninės (ir neretai rusiško popso) muzikos madomis per savo mobiliuosius telefonus supažindinančių jaunuolių, viskuo nepatenkintų bobulyčių, kurių tašei būtinai reikalinga atskira sėdima vieta, be abejo ir sportiškų jaunuolių, kurių vyriškumas taip pat reikalauja dviejų sėdimų vietų, neblaivių piliečių, neretai rodančių agresiją ar net gi keliančių muštynes viešajame transporte.... Būtų galima dar tęsti ir tęsti, bet prasmę supratote. Su visais išvardintai veikėjais Kauno viešajame transporte teko ne vieną kartą susidurti. Ir ko gero tik vieną kartą iš šimto bomžas yra išvaromas ar neįleidžiamas į viešąjį transportą, o nedrausmingieji sudrausminami. Bet čia labiau visuomenės problemą, kad tokie dalykai yra toleruojami. Dar reikia paminėti, kad piko metu į kai kurių maršrutų troleibusą gali tiesiog netilpti įlipti ir teks 10 ar 15 minučių laukti iš naujo. Ir nors pats turiu automobilį, dažnai renkuosi viešąjį transportą keliavimui miesto ribose, nebent skubu ar reikia kažką vežti, dar priklauso ir nuo oro sąlygų. Tačiau tarpmiestinėms kelionėms automobilis yra būtinas. Su juo ir greičiau ir patogiau ir pigiau jei vyksti ne vienas.

Mhm, grandinės resursas - 3-4k km. Žvaigždžių - dvigubai daugiau. Su žvaigždėm ir permetėjus tektų pasikeist, jei dviratis nebuvo brangus - ne už 3-5k lt. O jei dar šakė amortizuojanti - tai ir ta nusibaigs. Šiaip įprasta, kad po 10k km dviratį reikia iš pagrindų remontuot. Niekas nesako, kad sunku, tiesiog irgi kainuoja. Ir dažnai, kažkodėl, kai žmonės kalba apie dviratį, niekada neskaičiuoja, jog jį aptarnaut kainuoja. Aišku, ne tiek, kiek automobilį, bet vis vien.

jeigu su dviračiu per metus prasuksi 5-10kkm tai jau taps gyvenimo būdu ir pinigų jam negailėsi

Dušu naudotis reikia. Jei pats neužuodi, tai nereiškia jog kitiems tu nesmirdi.

Simplicity, kad suprakaituoti net nespėju, o kiek spėju, apranga išgarina ir nėra kur veistis bakterijoms bei susidaryti kvapui. Į sezoną atvažinėju kaip minimum 4k km. Nuvežiau apžiūrai, grandinė ir pavaros puikios būklės. 10k km turėtų laikyti ir tada taip, teks jau keisti. Ir taip, šiek tiek kainuoja, bet su automobilio aptarnavimu net lyginti nereikia. Dabartinis mano dviratis jau 5k km atitarnavo kažkur ir jokių problemų net nematyt. Realiai aš dviračiui išleidžiu panašiai, kiek išleisčiau viešajam transportui pastaruosius metus. Kodėl? Todėl kad aksesuarų ratą plečiu. Dabar pas mane yra klipsai, šiek tiek geresnis apšvietimas, sportinė apranga pavasariui/rudeniui ir vasarai. Taip pat profesionalios kevlaro padangos ir mandriausios stabdžių kaladėlės (gal būtų gerai ir diskiniai, bet daugiau investicijų reikia). Bet tai jau gyvenimo būdas tampa. P.S. kolegė važiuoja nuo kiek toliau nei aš, važiuoja su mašina gerokai ilgiau nei aš. Atstumas 7km.

Kad ne. Kolega darbe sėkmingai kombinuoja dviratį-viešajį-Citybee. Sako, tikrai pigiau nei automobilis. Sakyčiau, svarstytinas variantas šeimai kaip alternatyva nuosavam automobiliui.