Dangaus laiptai: mokslininkai kuria unikalų krovinių liftą į Mėnulį ()
Mokslininkai planuoja nutiesti apie 300 000 kilometrų „laiptus į dangų“, kad robotai galėtų gabenti daiktus į Mėnulį „Fed-Ex“ pagrindu, ir taip sumažintų krovinių siuntimo į kosmosą išlaidas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Ekspertai planuoja nutiesti beveik 322 000 km ilgio laiptus į dangų, kad robotai galėtų nugabenti krovinius į Mėnulį. Jie tikisi nuleisti nuo Mėnulio paviršiaus į Žemės orbitą stiprų lyną, kurį laikys gravitacija. Apie tai rašo „The Daily Star“.
Erdvėlaiviai pristatys krovinius į Žemės orbitą, o tada robotai nugabens juos į Mėnulį.
Dėl šio žingsnio kosmosas taps labiau prieinamu „mokslininkams, startuoliams ir turistams, kurie anksčiau to negalėjo sau leisti“.
Kai septintajame dešimtmetyje prasidėjo kosmoso tyrinėjimai, vieno kilogramo naudingojo krovinio iškėlimas į orbitą kainavo daugiau nei 140 000 dolerių, nes kiekvienam paleidimui buvo naudojamos brangios naujos raketos. Dabar, dėl Elono Musko daugkartinio naudojimo „SpaceX“ raketų, sąskaita sumažėjo iki 2000 dolerių už kilogramą.
Tačiau kosminis liftas sumažins šią kainą iki tokio lygio, kuris neviršys gabenimo Žemėje kainos.
Fizikas Bradley Edwardsas, tyrinėjęs JAV kosmoso agentūros NASA koncepciją, teigė, kad statyba kainuos apie 10 milijonų dolerių ir užtruks 15 metų, tačiau pradėjus eksploatuoti naudingojo krovinio siuntimas į orbitą gali kainuoti tik nuo 180 dolerių už kilogramą.
„Kai sumažinsite išlaidas iki beveik „Fed-Ex“ lygio, tai atvers duris daugeliui žmonių, daugeliui šalių ir daugeliui įmonių dalyvauti kosminėje veikloje“, – sakė jis.
Be ekonominės naudos, kosminis liftas taip pat bus švaresnis variantas nei naudojant raketas - nedegins kuro ir neišskirs kenksmingų šiltnamio efektą sukeliančių dujų.
Ši idėja negalėjo būti išplėtota, kol nebuvo prieinama tokiam trosui sukurti reikalinga medžiaga.
Tačiau itin stipraus grafeno sukūrimas gali leisti žmonijai pasiekti šį tikslą.
Pasak mokslininkų iš Johns‘o Hopkinso universiteto Merilende (JAV): „Naudojant jutiklius ir programinę įrangą būtų galima matematiškai modeliuoti visą lyną, kad būtų galima numatyti, kada, kur ir kaip skaidulos nutrūks“.
Joms nutrūkus, remontą atliks dideliu greičiu lipantys robotai, patruliuojantys aukštyn ir žemyn lynu, pagal poreikį reguliuojantys priežiūros ir remonto greitį.
Astronomai iš Kembridžo ir Kolumbijos universitetų mano, kad kevlaras, naudojamas neperšaunamų liemenių gamybai, galėtų būti panaudotas kosminiam liftui pastatyti, jei jis būtų konstruojamas iš Mėnulio, o ne iš Žemės. Jų koncepcija, vadinama „erdvės linija“, apima troso pritvirtinimą prie Mėnulio paviršiaus, kuris nuleidžiamas į Žemės orbitą ir laikomas įtemptu gravitacijos jėgos.
Kinijos mokslininkai tikisi panaudoti anglies nanovamzdelius, kad sukurtų „dangiškas kopėčias“, kurios sumažins prekių ir žmonių siuntimo į Mėnulį išlaidas 96 proc.
