Nenaudojant spermatozoidų ir kiaušialąsčių laboratorijoje sukurti žmogaus embriono modeliai (Video) ()
Tyrėjai iš kamieninių ląstelių laboratorijoje sukūrė žmogaus embrionų modelius ir užaugino juos be gimdos, o tai atveria kelią pažangai vaisingumo, farmacijos tyrimų ir transplantacijos srityse, skelbia „The Guardian“.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Žurnale „Nature“ mokslininkai aprašo, kaip jie, remdamiesi praėjusiais metais atliktomis procedūromis, sukūrė pelės embrionų modelį.
Formuojant žmogaus embrionų modelius, vietoje spermatozoido ir kiaušialąstės pradinė medžiaga buvo kamieninės ląstelės, kurios gali virsti įvairių audinių ląstelėmis. Dalis jų buvo suaugusiųjų odos ląstelės, kurioms buvo sugrąžintos kamieninių ląstelių savybės. Kita dalis – žmogaus kamieninių ląstelių linijų, kurios daugelį metų buvo auginamos laboratorijoje, palikuonės.
Tuomet mokslininkai ląsteles grąžino į vadinamąją naiviąją būseną, kurioje šios gali virsti įvairių tipų ląstelėmis, ir nustatė, kad maždaug 1 proc. jų susiformavo į „užbaigtas“ embriono struktūras. Iš jų išsivystė placenta, trynio maišelis, išorinė membrana, vadinama choriono maišeliu, ir kitos savybės, kurių tikimasi iš to paties amžiaus žmogaus embrionų.
Šviežiai pagaminti embrionų modeliai prilygsta savaitės senumo žmogaus embrionams ir dar savaitę auginami laboratorijoje.
Mokslininkai naudojo nėštumo testą, kad įvertintų, kaip gerai auga modeliniai embrionai. Skystį iš lėkštelės, kurioje auga modeliniai embrionai, užpylus ant testo juostelės, rezultatas buvo teigiamas.
„Tai pirmasis embriono modelis, kurio struktūrų organizacija ir morfologija panašumas į 14 dienos žmogaus embrioną“, – komentavo profesorius Jacobas Hanna, vadovavęs tyrimams Veizmano institute Izraelyje. Dviejų savaičių ląstelių kamuoliukai buvo maždaug pusės milimetro pločio.
Dr. Peteris Rugg-Gunnas, tyrinėjantis embrionų vystymąsi Babrahamo institute netoli Kembridžo, teigė, kad darbas „įspūdingas“ ir „reikšmingas“, tačiau pažymėjo, kad ne visos ankstyvųjų žmogaus embrionų savybės buvo tobulai atkartojamos. Pavyzdžiui, placentos pirmtakas trofoblastas nebuvo tinkamai organizuotas.
„Šis embriono modelis negalėtų vystytis, jei būtų perkeltas į gimdą, nes jis aplenkia stadiją, reikalingą prisitvirtinti prie gimdos gleivinės“, – atkreipė dėmesį P.Rugg-Gunnas.
Be to, pasak jo, šis darbas ir panašūs tyrimai „kelia svarbių etinių klausimų“.
„Šiuo svarbiu klausimu vyksta diskusijos tarptautiniu mastu ir Jungtinėje Karalystėje“, – pridėjo jis.