Genetiškai modifikuotos mielės sugeba CO2 versti statybine medžiaga (19)
Masačūsetso technologijų instituto (MIT) mokslininkai sukūrė naują metodą, kuris gali padėti "užkonservuoti" atmosferoje esantį anglies dioksidą - šias dujas genetiškai modifikuotos mielės sugeba sėkmingai paversti statybine medžiaga.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kuriant naująją technologiją, MIT mokslininkai idėjų sėmėsi stebėdami kriauklėse gyvenančių moliuskų fiziologinius procesus, kuriais pasinaudodami šie organizmai CO2 panaudoja savo būstams "auginti".
Siekdami sumažinti atmosferoje esančio anglies dioksido kiekį (ir taip sumažinti globaliojo klimato atšilimo efektą), kai kurie mokslininkai analizuoja idėjas kaupti šias dujas požeminiuose rezervuaruose. Tačiau tai yra brangu ir sudėtinga, ir kol kas šio metodo išplėtoti dideliu mastu dar nesugebėjo niekas. Tuo tarpu MIT specialistė Angela Belcher kartu su savo vadovaujama tyrinėtoju komanda nori panaudoti CO2 statybinėms plytoms gaminti.
Norėdami iš CO2 pagaminti plytas, Belcher ir jos bendradarbiai modifikavo įprastines kepimo mieles, kad jų organizme būtų išreikšti moliuskų (tokių kaip jūrinė ausinukė) kietų karbonatinių kiaukutų gamyboje dalyvaujantys genai. Anglies dioksidas burbuliukais leidžiamas į vandenį, po to vykdoma jo reakcija su mineralų jonais. Mielėse gaminami fermentai padeda vykdyti mineralizacijos procesą. Proceso metu iš vieno kilogramo CO2 galima pagaminti du kilogramus kieto karbonato, teigia MIT mokslininkai.
Iš CO2 pagamintos plytos ateityje gali padėti spręsti klimato šiltėjimo problemą , ypač atsižvelgiant į tai, kad tradiciniai plytų gamybos būdai yra papildomi CO2 šaltiniai. Belcher ir jos komanda nėra pirmieji, pasiūlę anglies dvideginį versti kietomis medžiagomis, tačiau jiems pirmiesiems pavyko įrodyti, jog biologinis tokios idėjos mechanizmas realiai veikia. Be to, čia nenaudojami jokie chemikalai, nereikalingas specialus temperatūrinis rėžimas, skirtingai nuo analogiškų cheminių metodų. Mokslininkai tikisi išplėsti sukurtą technologiją tiek, kad ją būtų galima panaudoti elektrinėse arba pramoninėse gamybose CO2 emisijoms sumažinti.