Genai iš niekur: Stulbinanti našlaičių istorija

Straipsnis patiko, ačiū! Turiu keletą pastebėjimų/klausimų: Ar tai reiškia, kad dabartinis evoliucijos datavimas nėra tikslus? Turint omenyje, jog jie (genai „našlaičiai“) nėra išimtis, o greičiau jau taisyklė.

Ačiū, straipsnį perskaičiau tikrai įdėmiai, gali būti ramus. Jei domina paaiškinimų patikimumas, spausk straipsnyje esančias nuorodas, siekis su darbų autoriais, prašyk duomenų, skaičiavimo metodikų, diskutuok su jais, nurodyk klaidas, gilinkis į temos istoriją. Straipsnyje pateikiamos tik išvados, ilgo ir nuodugnaus darbo, daugelio mokslininkų tyrimų rezultatų apibendrinimas prieinama daugeliui paprastų mirtingųjų forma.

Pagrįsk savo teiginį.

Čia straipsnyje taip parašyta, tegu šitas nesąmones autorius ir pagrindžia. Bet kadangi kampo nepagavai, drįstu teigti, kad tu nežinai nei kas yra dnr, nei kas yra genai, nei iš ko visa tai susideda.

Evoliucija - melas, o evoliucijos teorija - absurdas. Aukselio alternatyvioji teorija.

Vertėjui medalis. O su tavim, punktyrai, man kaip ir viskas aišku, sėskis - du. Elementariausių genetikos dalykų nežinai, dar drįsti dėl evoliucijos teorijos ginčytis.

Atsiprašau, žiopla klaida pataisyta jau. Dabar gali dėstyti alternatyviąją teoriją.

Labai džiugios naujienos straipsnyje. Jei bus įrodyta (ir nujaučiu, kad bus), kad transkribuojami milijonai atviro skaitymo rėmelių kodų, kurie neatlieka jokios funkcijos ir tik dėl atsitiktinumo įgyja vaidmenį, evoliucijos teorija bus kaip teikiant papildyta ir dar išsamesnė. Tada bažnyčia nutrauks viešųjų ryšių padalinio finansavimą ir aukselis bus atleistas... )-:

partnerių). Deja, genetika nesiūlo mechanizmo, kaip tai įgyvendinti - išskyrus retrovirusus ir panašius nelytinio genetinės medžiagos perdavimo būdus. Kas reiškia, kad greičiau kumelė atsives dvigalvį eržiliuką nei sveiką zebriuką. Kitaip tariant, greičiau evoliuciniais mechanizmais arkliams nepriklausomai išsivystys (de novo) arba aktyvuosis naudinga zebro mutacija, nei genetiškai bus pasiskolinta. Savaime suprantama, vienkartinis "nuklydimas į kairę" tokio įvykio tikimybės ženkliai negali įtakoti. Čia nekalbu apie ne genetinį paveldėjimą: pvz., atsparumas tam tikriems virusams gali būti perduotas ir be DNR pagalbos, pakanka būti patalpoje su čiaudinčiu viruso nešiotoju. Ženkliai - tai pavieniai atvejai iš milijardų bandymų.

Kas kita - abiogenezė. Nors RKB ir pripažįsta savaiminę abiogenezę kaip validžią mokslinę hipotezę/modelį, bet tikėtis, kad abiogenezė taps oficialia Vatikano doktrina, tikėtis neverta tol, kol pagrindinis jos argumentas tėra Occamo skustuvas. T.y., čia problema ne pati spontaniškos abiogenezės idėja, bet labiau "apparently irreducible complexity" - kad kol kas nėra žinoma, kaip iš paprasčiausios elementų sriubos per keliasdešimt mln. metų galėtų atsirasti kažkas panašiai sudėtingo kaip RNR. Tai tik laiko klausimas, kada tokius mechanizmus sugalvosime, ir kaip įvertinsime tokio įvykio tikimybes - nuo "beveik stebuklo" iki "per tiek laiko ir tokio dydžio mėgintuvėlyje, stebuklas būtų, jei tai spontaniškai neįvyktų".

- norėjau pabrėžti, kad evoliucija pati savaime neįrodo ir nepaneigia teizmo..

Tai kad nelabai tokio daikto, kaip "irreducible complexity", yra. Žr.: http://www.talkorigins.org/indexcc/list.html http://www.genetic-programming.com/huma ... itive.html Abiogenezės mechanizmų prigalvota begalės, dalis jų patikrinta laboratoriškai. T.y. mechanizmų yra daugiau nei pakankamai, tik laboratoriškai visos grandinės niekada nepatikrinsi, reikėtų grandiozinės "kolbos" ir daug metų. Aš asmeniškai jokios problematikos tame nematau: jei kiekvienam "žingsniui" yra žinoma kaip minimum keletas spontaninių mechanizmų, nėra jokių priežasčių, kurios per ilgą laikotarpį "išdėstytų" mechanizmus į reikiamą kombinaciją.

Orų prognozė nieko gero nežada. Galima tikėtis besmegenių antplūdžio.

Taip, ir bando kabintis.

Jei bus reikšmingų nukrypimų nuo "vieno algoritmo", reiškiasi bus kitoks metabolizmas, reiškiasi iš vienos pusės toks organizmas bus nevalgomas "standartiniams", o iš kitos pusės, jis pats negalės valgyti standartinių, t.y. "apsiribos" savo racioną, kas vargu ar prisidės prie ilgo ir laimingo gyvenimo... P.S. Net jei biochemikai sugebėtų dirbtinai "simuliuoti" visą gyvybės atsiradimo mechanizmą iki primityvių ląstelių, tai jokiu būdu nereikštų, kad realybėje procesas vyko būtent taip. Pagal mechanizmų gausą, labiau tikėtina, kad gyvybės atsiradimas turi ne vieną kelią, o galbūt galutinis rezultatas yra "užprogramuotas" fundamentaliuose dėsniuose. P.P.S. gyvybės "programavimas" fundamentaliuose dėsniuose jokiu būdu nereiškia kažkokios dieviškos jėgos įsikišimą, čia jau gali būti atsitiktinumas grynuoju pavidalu arba Everetas galėjo būti teisus. Kaip ten bebūtų, o N.Boras buvo teisus atsakydamas į garsųjį Einšteino teiginį "God does not play dice" priekaištu "Einstein, stop telling God what to do"

Nepaneigia, bet sudaro tam tikras problemas teistu teiginiam, pvz. apie sielą, t.y. jei evoliucijai neprieštarauji, vadinavi galimos trys galimybės: - sielos nėra - sielą turi visi gyvi organizmai - bažnyčia negali pasakyti, jei teigia, kad siela yra, kurioj eloliucijos stadijoj žmogus ją gavo iš dievulio, t.y. kada žmogus tapo teistiniu žmogum. Šiuo metu bažnyčia stovi ties trečiu variantu, bet, kadangi į šį klausimą nesugeba atsayti, sugalvojo naują terminą "gyvybės energija" ar pan., ir sako, kad visi gyvūnai ją turi, t.y. pradeda neigti esminį žmogaus "pranašumą". Klounų armija.