Vicekancleris Robertas Habeckas sako, kad branduolinių reaktorių veikimo tęsimas neišspręstų galimo dujų trūkumo problemos.

Vokietijos vicekancleris gynė vyriausybės įsipareigojimą šių metų pabaigoje nutraukti branduolinės energijos naudojimą, baiminantis, kad Rusija gali visiškai sustabdyti gamtinių dujų tiekimą.

Robertas Habeckas, kuris taip pat yra ekonomikos ir klimato ministras bei atsakingas už energetiką, tvirtino, kad kelių likusių reaktorių veikimas mažai padės išspręsti problemas, kylančias dėl galimo gamtinių dujų trūkumo.

„Branduolinė energija mums ten visiškai nepadeda“, – antradienį spaudos konferencijoje Vienoje sakė R. Habeckas. „Mes turime šildymo arba pramonės problemą, bet ne elektros problemą – bent jau ne visoje šalyje.“

Pagrindinis dujotiekis iš Rusijos į Vokietiją pirmadienį buvo sustabdytas kasmetinei priežiūrai, Berlynui susirūpinus, kad Maskva, kaip numatyta, gali neatnaujinti dujų tiekimo.

„Nord Stream 1“ dujotiekis, pagrindinis Vokietijos rusiškų dujų šaltinis, iki liepos 21 d. bus uždarytas dėl įprastinių darbų, kurie, pasak operatoriaus, apima „mechaninių elementų ir automatikos sistemų bandymus“.

Tačiau Vokietijos pareigūnai įtariai vertina Rusijos ketinimus, ypač po to, kai Rusijos „Gazprom“ praėjusį mėnesį 60 procentų sumažino dujų srautą per „Nord Stream 1“.

„Gazprom“ nurodė technines problemas, susijusias su dujų turbina, maitinančia kompresorių stotį, kurią partneris „Siemens Energy“ išsiuntė į Kanadą kapitaliniam remontui.

Pagrindinė Vokietijos opozicinė partija ne kartą ragino po gruodžio pabaigos prijungti tris paskutinius šalies branduolinius reaktorius. Tam tikros simpatijos šiai pozicijai jaučiamos verslui palankių „Laisvųjų demokratų“ – mažiausios kanclerio Olafo Scholzo valdančiosios koalicijos partijos – gretose.

Pirmąjį šių metų ketvirtį branduolinė energija sudarė 6 procentus Vokietijoje pagamintos elektros energijos, o gamtinės dujos – 13 procentų, žymiai mažiau nei prieš metus. Vokietija apie 35 procentus dujų gauna iš Rusijos.

R. Habeckas sakė, kad likusių reaktorių teisinis sertifikatas baigiasi metų pabaigoje ir vėliau jie turės būti traktuojami kaip naujos atominės elektrinės, atsižvelgiant į saugos sumetimus, o tikėtinas „labai mažas pranašumas“ dėl dujų taupymo neatsvers komplikacijų.

Taip pat tektų įsigyti kuro reaktoriams, o O. Scholzas teigė, kad branduolinio kuro strypai dažniausiai importuojami iš Rusijos.

Priklausomybės nuo Rusijos mažinimas

Vokietija ir likusi Europa stengiasi laiku užpildyti dujų saugyklas šiaurės pusrutulio žiemai ir sumažinti savo priklausomybę nuo Rusijos energijos importo.

Prieš Rusijos invaziją į Ukrainą Berlynas pareiškė, kad branduolinę energiją laiko pavojinga, o sausį prieštaravo Europos Sąjungos pasiūlymams, pagal kuriuos ši technologija išliks bloko planų dėl klimatui palankios ateities dalimi.

„Branduolinę technologiją laikome pavojinga“, – žurnalistams Berlyne sakė vyriausybės atstovas Steffenas Hebestreitas, pažymėdamas, kad klausimas, ką daryti su radioaktyviosiomis atliekomis, kurios lieka ilgam laikui, vis neišspręstas.

Kaimyninė Prancūzija siekė modernizuoti esamus reaktorius, Vokietija laikėsi kurso – šių metų pabaigoje išjungė likusias tris atomines elektrines ir palaipsniui atsisakys anglies naudojimo iki 2030 m.

O praėjusį mėnesį Vokietijos ekonomikos ministras pareiškė, kad šalis apribos gamtinių dujų naudojimą elektros gamybai ir laikinai imsis anglies.

„Tai kartus, bet būtinas sprendimas, norint sumažinti dujų suvartojimą“, – sakė Robertas Habeckas.

Šis žingsnis reiškia lūžį kanclerio Olafo Scholzo valdančiojoje socialdemokratų, žaliųjų ir liberalios FDP koalicijoje, kuri įsipareigojo iki 2030 m. nutraukti anglies naudojimą.

Komentarai ()