Rusija gali susprogdinti dar vieną dujotiekį Baltijos jūroje – tai būtų katastrofa Lenkijai (7)
Lenkija susirūpino dėl Baltijos dujotiekio saugumo po to, kai rugsėjo 27 d. galimai įvykdytas „sabotažas“ prieš „Nord Stream“ dujotiekius.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Nord Stream 1“ ir „2“ dujotiekiuose staiga sumažėjo slėgis ir nutekėjo dujos keliose vietose. Tai galėjo būti tikslinė ataka tą pačią dieną, kai oficialiai atidarytas Baltijos dujotiekis.
„Labai keistas sutapimas, kad tą pačią dieną, kai atidarome Baltijos dujotiekį, kažkas, greičiausiai, įvykdo sabotažą. Tai rodo, kokių priemonių rusai gali imtis, kad destabilizuotų Europą“, – per spaudos konferenciją sakė Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis.
„Dėl labai didelių dujų kainų [Europoje] kalti rusai“, – pridūrė Morawieckis.
Dujų kainos laikinai pakilo po to, kai pasklido žinia apie nuotėkį, o rugsėjo 28 d. Nyderlandų TTF biržoje dujų kaina siekė beveik 200 eurų už MWh. Tai yra maždaug penkis kartus didesnė kaina, nei rinkos dalyviai mokėjo 2021 m. rugsėjį.
Kai kurie Lenkijos ekspertai teigia, kad Lenkija dabar turėtų atidžiai išnagrinėti, ką ji gali padaryti, kad apsaugotų Baltijos dujotiekį.
„Labai nerimą kelia tai, kad... povandeniniai sprogimai įvyko labai arti tos vietos, kur abu „Nord Stream“ dujotiekiai susikerta su Baltijos dujotiekiu“, – sakė energetikos rinkos ekspertas Robertas Tomaševskis.
„Tai galėjo būti signalas, kad Rusija gali smogti dujotiekiams, ypač jungiantiems Europą su Norvegija“, – taip pat sakė Tomaševskis.
Po tariamo „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ sabotažo Norvegija sugriežtino savo naftos ir dujų infrastruktūros saugumo priemones.
Lenkija taip pat planuoja paskelbti apie panašias priemones.
