Černobylio AE avarijos metinės. Po 37 metų elektrinei vėl iškilo pavojus dėl karo (Foto, Video) ()
Kasmet balandžio 26 dieną Ukraina ir pasaulis prisimena Černobylio AE tragediją ir avarijos likviduotojų žygdarbį. Nuo to laiko praėjo 37 metai, tačiau branduolinis pavojus neišnyko. Černobylio atominei elektrinei vėl grėsė nelaimė – šį kartą dėl Rusijos įsibrovėlių.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Nelaimė, kuri buvo nuslėpta
Černobylio atominės elektrinės avarija įvyko 1986 m. balandžio 26 d. naktį per planinius 4-ojo energetinio bloko bandymus. Po staigių elektros šuolių įvyko sprogimas, dėl kurio buvo sunaikintas branduolinis reaktorius ir kilo stiprus gaisras.
Į orą pakilo radioaktyvių medžiagų debesis, apėmęs didelius Ukrainos, Baltarusijos, dalies Rusijos ir Europos šalių plotus. Pagal Tarptautinę branduolinių įvykių skalę (INES) avarija Černobylio atominėje elektrinėje gavo aukščiausią – 7-ąjį pavojaus lygį.
🗓 Today we remember and honor the feat of liquidators of the Chernobyl disaster that happened on this day in 1986.
— Be brave like Ukraine 🌻 (@ukrbravery) April 26, 2023
Today it's especially important to stress that russia still holds the Zaporizhzhia Nuclear Power Plant - the most powerful NPP in Europe - hostage. pic.twitter.com/fKqcL2Ucw0
Tačiau iš karto nebuvo žinoma apie nelaimės pasekmių rimtumą. Pirmosiomis dienomis sovietų lyderiai bandė nuslėpti avariją ne tik nuo kitų šalių, bet ir nuo Sovietų Sąjungos piliečių.
Apie arčiausiai sprogimo epicentro esančio Pripetės miesto gyventojų evakuaciją buvo pranešta tik kitą dieną. Kaimų, esančių už 10 km nuo avarijos vietos, gyventojai buvo evakuoti iš pavojingos zonos dar po 3 dienų. Kijeve, kur slinko radioaktyvių dulkių debesis, vyko masinės gegužės 1-osios demonstracijos.
Detales apie tai, kas nutiko, SSRS vadovas Michailas Gorbačiovas savo kreipimesi į piliečius papasakojo tik gegužės 14 d.
Černobylio atominės elektrinės avarijos likvidavimas ir aukos
Avarijos likvidavimo darbai pradėti nuo ugnies šaltinių gesinimo. Pirmosiomis dienomis gaisras buvo gesinamas iš sraigtasparnių, ant sunaikinto reaktoriaus numetant specialų mišinį, kad būtų išvengta įkaitimo ir sumažintas radioaktyvusis išmetimas.
Vėliau iškilo dirvožemio ir požeminio vandens radioaktyviosios taršos grėsmė. Siekiant to išvengti, po reaktoriumi buvo iškastas tunelis ir pastatyta 30 metrų siena.
Likvidavimas truko iki 1987 m. Per tą laiką virš sunaikinto 4-ojo jėgos agregato buvo pastatytas apsauginis „sarkofagas“.
2000 metais elektrinė buvo visiškai uždaryta, o 2019 metais pradėtas eksploatuoti naujas apsauginis gaubtas virš „sarkofago“ – „Shelter-2“ arka.
Iš viso Černobylio atominės elektrinės avarijos likvidavimo darbuose dalyvavo apie 240 000 žmonių. Daugelis likvidatorių paaukojo savo sveikatą ir gyvybes kovodami su „nematomu priešu“ – radiacija.
On this day, 37 years ago, April 26, 1986, at 1.23 am, the worst nuclear disaster in history occurred: The #Chornobyl/#Chernobyl disaster. Unit 4 of Chornobyl NPP exploded. Today we remember and honor those who suffered and gave their lives to contain the catastrophe.
— Tenebra99 💙💛 (@tenebra99) April 25, 2023
1/n pic.twitter.com/uBljL9dcaf
Tikslus nelaimės metu žuvusių žmonių skaičius kol kas nežinomas. Pirmieji žuvo darbuotojai, buvę elektrinėje sprogimo metu, ir ugniagesiai, kurie gesino gaisrą be radiacinės apsaugos.
Per 3 mėnesius po tragedijos nuo spindulinės ligos mirė 31 žmogus. Vėlesniais metais nuo radioaktyviosios apšvitos mirė 60–80 žmonių.
„Greenpeace“ ir tarptautinės organizacijos „Gydytojai prieš branduolinį karą“ duomenimis, dėl avarijos ir jos padarinių galėjo būti paveikti iki 600 000 žmonių. Medicininiai tyrimai rodo, kad po tragedijos Europoje padaugėjo vėžio atvejų, įskaitant skydliaukės vėžį ir leukemiją.
Pasekmės aplinkai
Po avarijos radiacija buvo užteršta 200 000 km2 plotas, iš jų 70 % – Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos teritorijoje. Maždaug 5 milijonai hektarų žemės tapo netinkama žemės ūkiui, o 30 km aplink AE buvo sukurta draudžiamoji zona.
Į aplinką pateko urano, plutonio (dirvožemyje gali išsilaikyti šimtus metų), jodo-131, cezio-134, cezio-137, stroncio-90 izotopų.
On this day in 1986, the world changed forever with the Chernobyl disaster.
— Xavi Ruiz (@xruiztru) April 26, 2023
The radioactive fallout spread far and wide, as seen on this map. pic.twitter.com/nUxm0Pe5TP
Laikui bėgant, radiacijos koncentracija užterštose vietose mažėjo. Tačiau kai kuriuose regionuose cezio kiekis piene vis tiek gali viršyti leistinas vertes. Grybai, miško uogos, laukinių gyvūnų mėsa ir ežero žuvys taip pat gali būti pavojingi dėl cezio.
Tiesiogiai draudžiamojoje zonoje pastaraisiais metais aktyviai atsikuria gamta, atsirado retų gyvūnų rūšių. 2017 metais buvo įkurtas Černobylio radiacinis-ekologinis biosferos rezervatas.
Tęsinys kitame puslapyje:
Černobylio atominė elektrinė – okupuota
Nauja grėsmė Černobylio atominei elektrinei iškilo nuo pirmosios plataus masto invazijos į Rusijos Federaciją dienos.
2022 metų vasario 24-osios vakarą tapo žinoma apie elektrinės užėmimą, kurią užgrobė Rusijos kariai, kurie į Ukrainą įžengė iš Baltarusijos teritorijos. Jie naudojo Černobylio atominę elektrinę kaip savo bazę, ten dislokavo įrangą. AE darbininkai ir Nacionalinės gvardijos kariai tapo okupantų įkaitais.
Kaip sakė Ukrainos valstybinės draudžiamosios zonos valdymo agentūros vadovas Jevhenas Kramarenko, rusai planavo užgrobti atominę elektrinę ilgam laikui. Pačioje okupacijos pradžioje į Černobylio AE atvyko „Rosatom“ darbuotojai, kurie turėjo tapti „nauja vadovybe“.
A view from inside the #Chernobyl new safe confinement pic.twitter.com/VqBDvSEFpb
— South West Nuclear Hub (@SWNuclearHub) October 23, 2020
Dėl kovo 9 d. apšaudymo elektrinė buvo visiškai atjungta. Saugiam panaudoto branduolinio kuro saugojimui reikalingą elektros energiją tiekė dyzeliniai generatoriai.
„Ukrenergo“ atkūrė išorinį energijos tiekimą, tačiau vėliau apšaudymas pasikartojo dar kelis kartus. Kovo 11 dieną pasirodė informacija apie rusų teroro akto rengimą stotyje.
Po trijų savaičių okupacijos AE personalui pavyko iš dalies evakuotis. Vietoje to elektrinės darbą palaikė 46 savanoriai.
Kovo 31 d., spaudžiami Ukrainos ginkluotųjų pajėgų, Rusijos okupantai paliko Černobylį. Tuo pačiu metu neapsieita be plėšimų.
Žalos suma vertinama 135 milijonais dolerių. Rusijos armija pavogė arba sunaikino apie 698 kompiuterius, 344 automobilius, 1500 radiacijos dozimetrų ir beveik visą gaisro gesinimo įrangą, buvusią Černobylio atominėje elektrinėje.
Černobylio ir draudžiamosios zonos okupacijos metu rusų įsibrovėliai galėjo gauti rimtų radiacijos dozių, nes kasė apkasus Raudonajame miške – vienoje iš labiausiai užterštos zonos vietų, taip pat judėdama sunkioji karinė technika, pakėlė radioaktyviąsias dulkes į orą.
Pasirodė informacija, kad į medicinos centrą Gomelyje, Baltarusijoje, buvo atvežti Černobylio atominės elektrinės zonoje apšvitinti Rusijos kariai.
Kas dabar vyksta elektrinėje
2022 metų balandžio 2 dieną virš Černobylio atominės elektrinės vėl buvo iškelta Ukrainos vėliava. Nacionalinė gvardija parėmė saugoti elektrinę. Taip pat buvo atkurtas kovo 10 dieną nutrūkęs tiesioginis ryšys su Tarptautine atominės energijos agentūra (TATENA).
2022 m. balandžio mėn. apsilankę Černobylyje TATENA atstovai pranešė, kad stoties personalui pavojaus nėra, nepaisant „šiek tiek padidėjusio“ radiacijos lygio.
2023 metų sausį TATENA generalinis direktorius Rafaelis Grossi paskelbė apie nuolatinės misijos Černobylio atominėje elektrinėje pradžią branduolinei saugai užtikrinti.
Šių metų vasarį Atominės energijos agentūros ekspertai atliko dar vieną Černobylio atominės elektrinės patikrinimą, kurio metu pažeidimų nenustatyta.
Kaip sakė Kijevo srities nacionalinės policijos viršininkas Andrijus Nebytovas, Černobylio atominės elektrinės teritorijoje jau sumontuota vaizdo stebėjimo įranga, leidžianti visą parą stebėti bet kokius judėjimus dideliu atstumu. Taip pat naudojami specialūs garso jutikliai ir kameros, galinčios aptikti tokius objektus kaip dronai ar raketos ir apie juos pranešti oro gynybos pajėgoms.
Tačiau karo sąlygomis Černobylio atominei elektrinei vis dar gresia pavojus.
