Šią savaitę Vyriausybė priėmė sprendimą statyti suskystintų dujų terminalą Klaipėdoje ir deklaravo spartesnį atsinaujinačios energetikos vystymą šalyje.

Premjeras: dujų terminalas didina energetinę nepriklausomybę ir mažina dujų kainas

Pagrindiniu terminalo statybos instrumentu pasirinkta valstybinė įmonė "Klaipėdos nafta". Numatoma, kad terminalo pajėgumas bus iki 3 mlrd. kubinių metrų per metus.

"Šis sprendimas yra svarbus, bet ne vienintelis, žingsnis realizuojant Vyriausybės strategiją siekti visavertės energetinės nepriklausomybės," – pažymėjo Premjeras Andrius Kubilius. Jis pastebi, kad terminalo statyba tiesiogiai susijusi su Europos Sąjungos energetikos direktyvos vadinamojo trečiojo paketo įgyvendinimu Lietuvoje, apie kurį Vyriausybė paskelbė gegužę.

Trečiasis paketas reikalauja atskirti dujų perdavimo ir paskirstymo valdymą. Neatskyrus dujų perdavimo ir paskirstymo statyti terminalą nebūtų prasmės, nes į Klaipėdą atplukdytų dujų Lietuva negalėtų paskirstyti vartotojams, nes valstybė šiuo metu nevaldo dujų magistralinių vamzdynų.

Dabar ir dujų perdavimą, ir skirstymą valdo "Lietuvos dujos", kurių pagrindinis akcininkas yra Rusijos monopolistas "Gazprom". Pasak Premjero, Algirdo Brazausko Vyriausybei privatizuojant "Lietuvos dujas" buvo padaryta didelė strateginė klaida, kai magistralinis dujų perdavimo tinklas buvo paliktas valdyti "Lietuvos dujoms", todėl trečiojo paketo įgyvendinimas ištaisys šią klaidą. Premjeras pastebi, kad dujų ūkyje beveik dvidešimt metų nieko nedaryta, kad atsirastų alternatyvus dujų tiekimas – priešingai, faktiškai buvo saugomas "Gazpromo" monopolis.

Kartu su terminalo statyba ir trečiojo paketo įgyvendinimu planuojami kiti žingsniai, atversiantys Lietuvos dujų rinką: dujų biržos sukūrimas ir dujotiekio Klaipėda–Jurbarkas statyba (tuo būdu sukuriant Lietuvoje dujų perdavimo magistralinių tinklų "žiedą").

Kol kas "Gazprom" naudojasi monopoline padėtimi, todėl 1000 kubinių metrų dujų kaina Lietuvoje yra 100-150 JAV dolerių didesnė negu Vakarų Europoje. Dujų kainos pasaulinėse rinkose krito dėl vis platesnio vadinamųjų skalūnų dujų įsisavinimo ir atitinkamo suskystintų dujų kainų kritimo. Kol kas alternatyvaus tiekimo neturinčioje Lietuvoje "Gazprom" laiko aukštesnes kainas. "Trečiasis paketas ir terminalas reiškia didesnę energetinę nepriklausomybę ir mažesnę dujų kainą Lietuvos žmonėms," – apibendrina Premjeras.

Per susitikimą kovo mėnesį Rusijos Premjerui Vladimirui Putinui A. Kubilius pasakė, kad "Gazpromui" reikia modernizuoti savo kainų politiką, antraip Lietuva bus dar geriau motyvuota ieškoti dujų tiekimo alternatyvų.

Lygia greta analizuojamos galimybės įgyvendinti Baltarusijos pageidavimą statyti suskystintų dujų terminalą Lietuvoje. Pasak Premjero, Lietuva supranta Baltarusijos siekį ieškoti alternatyvų Rusijos dujoms ir "tai tik parodo, kad energetinis saugumas yra regioninė problema". Kartu pažymima, kad Baltarusijos poreikius aptarnaujančio terminalo projektas nagrinėjamas atskirai nuo terminalo Lietuvai statybos.

Kitas svarbus energetinės nepriklausomybės strategijos klausimas yra nepriklausomas elektros ūkis ir elektros rinkos perorientavimas nuo Rusijos į Europos Sąjungą (vėlgi ankstesnės vyriausybės beveik dvidešimt metų šioje srityje nepadarė nieko). Dabar svarbiausi Vyriausybės darbai šioje srityje yra elektros biržos sukūrimas, elektros tiltai į Švediją ir Lenkiją, branduolinės jėgainės Visagine statyba, galiausiai prisijungimas prie Europos Sąjungos elektros skirstymo sistemos.

Vyriausybės manymu, atsinaujinančios energetikos perspektyvos Lietuvoje - aukštos

Lygiagrečiai Vyriausybė plėtoja alternatyvios energetikos perspektyvas visų pirma siekdama strateginio tikslo ilgainiui šilumos gamybai naudoti tik vidinius atsinaujinančios energijos resursus, pirmiausia biokurą. Tai ne tik ženkliai sumažintų priklausomybę nuo importuojamų dujų, bet ir gerokai atpigintų vartotojams tiekiamą šilumą. Vyriausybė taip pat nuosekliai sieks mažinti šilumos energijos suvartojimą per viešųjų pastatų ir daugiabučių namų renovacijos programą.

"Vyriausybė tiki, kad einant tokiu keliu artimiausiu metu esame pajėgūs pasiekti esminį lūžį Lietuvoje sukuriant nepriklausomą, saugią, skaidrią ir naudingą žmonėms energetikos sistemą, integruotą su europinėmis energetikos sistemomis", – kalbėjo Premjeras.

Birželio pabaigoje patvirtintoje Nacionalinėje atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategijoje numatoma atsinaujinančių energijos išteklių vartojimą galutiniame energijos balanse 2020 metais padidinti iki 23 proc. Tai trimis procentais viršija bendrąjį ES tikslą atsinaujinančių energijos išteklių dalį per dešimtmetį padidinti iki 20 proc. Anot energetikos ministro Arvydo Sekmoko, ambicingų tikslų įgyvendinimo bus siekiama tobulinant šių išteklių naudojimo paramos schemas bei didinant savivaldybių ir pačių gyventojų suinteresuotumą naudoti atsinaujinančią energiją

Lietuva turi didelį atsinaujinančios energijos išteklių potencialią - pavyzdžiui, 2020 m. iš atsinaujinančių energijos išteklių turėtų būti pagaminama iki 21 proc. elektros energijos ir iki 50 proc. centralizuotai tiekiamos šilumos. Naujoji strategija ir pagal šią strategiją Europos Komisijai pateiktas veiksmų planas nubrėžia aiškias gaires, kaip to pasiekti. Numatoma ne tik tobulinti teisinę bazę bei plėtoti paramos schemas, bet ir mobilizuoti savivaldybes bei pačius gyventojus prisidėti prie atsinaujinančių išteklių naudojimo plėtros.

“Atsinaujinančių energijos išteklių plėtra, kaip ir branduolinė energetika, yra viena svarbiausių strateginių energetikos politikos krypčių, padėsiančių mažinti priklausomybę nuo importuojamo kuro, didinti tiekimo saugumą ir kurti naujas darbo vietas”, - teigia energetikos ministras A. Sekmokas.

Nacionalinė atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategija nurodo viziją, tikslus ir priemones kaip Lietuva sieks įgyvendinti ES įsipareigojimus atsinaujinančių energijos išteklių srityje. ES yra įsipareigojusi atsinaujinančių energijos išteklių dalį galutiniame energijos suvartojime iki 2020 metų padidinti 20 proc., o kiekvienai ES valstybei narei yra nustatyti individualūs įsipareigojimai.

Lietuva atsinaujinančių energijos išteklių dalį 2020 m. yra įsipareigojusi padidinti iki 23 proc. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių energijos išteklių energiją, Lietuva kas dvejus metus Europos Komisijai turės teikti ataskaitas apie pažangą didinant atsinaujinančių energijos išteklių vartojimą.

Komentarai (13)