Kariškiai teigia, kad planuojami vėjo jėgainių parkai gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, mat radarai fiksuoja jėgaines, o ne galimus įsibrovėlius, rašo „Lietuvos rytas“. Vėjininkai perspėja, kad dėl kariškių užsispyrimo iškilo grėsmė ne tik 600 mln. litų investicijoms, bet ir visai šalies vėjo energetikai.

Kaip rašo „Lietuvos rytas“, didžiausio Baltijos šalyse vėjo jėgainių parko savininkė bendrovė „Vėjų spektras” ketino pastatyti dar tris parkus Šilutės rajone, Didšilių kaime. Planuota statyti 12 jėgainių, kurių galia siektų 21,8 megavato (MW). „Vėjų spektro” ir Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos vadovas Alvydas Naujėkas tvirtino, kad investicijos į šiuos parkus sieks 100 mln. litų. Pirmajam parkui jau gauti visi reikalingi leidimai. Baigtas projektavimas, sukirsta rankomis dėl finansavimo. Tačiau verslininkams pritrūko vienintelio leidimo – iš Lietuvos kariuomenės.

Planuojami parkai patenka į kariškiams priklausančio aerodromo apsaugos zoną. Be to, už 15 kilometrų, Degučių kaime, veikia kariškių radiolokacinė bazė. Čia nuo 1993 metų budintys kariškiai prižiūri oro erdvę. Kariškiai tikina, kad vėjo jėgainės trukdo stebėti oro erdvę. Todėl jie nepritarė parkų statyboms.

Negana to, vėjininkus pašiurpino kariškių žinia, kad jėgainių statyboms nebus pritarta visoje Lietuvoje. „Nauja radiolokacinė įranga besisukančias jėgainių mentes mato kaip taikinį. Nejudančius objektus iš radarų mes dar galime „išpjauti”, nebūtų problemų dėl vienos kitos jėgainės. Tačiau kai jų stovi daug, mums kyla problemų”, – tikino Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdybos vadas Antanas Jucius.

Jeigu priešai į Lietuvą skristų virš vėjo jėgainių parkų, moderni radiolokacinė sistema jų greičiausiai nepastebėtų. „Problemų kyla dėl to, kad virš tokių parkų skrendama nedideliame aukštyje. Tuomet radarai mato tiktai jėgaines, o ne skrendantį objektą”, – technologines subtilybes atskleidė A.Jucius. Pasak jo, neigiama jėgainių įtaka radiolokatoriams pastebėta palyginti neseniai. Jau būta atvejų, kai modernią sistemą apgavo veikiančios jėgainės.

„Mūsų tikslas yra ne stabdyti statybas, o kartu su verslo atstovais ieškoti būdų kaip sugyventi. Verslininkai, suinteresuoti investuoti ir gauti pelno, taip pat turėtų prisiimti atsakomybę ir investuoti į vėjo jėgainių poveikio radiolokatoriams studiją, kuri leistų kariuomenei suderinti projektus. Tokia procedūra yra panaši egzistuojančiai prievolei planuojantiems statybas atlikti poveikio aplinkai vertinimą, – sakė plk. A. Jucius. – Siekiame suderinti privačius interesus su viešaisiais, bet negalime leisti, kad dėl vėjo jėgainių nukentėtų nacionalinio saugumo interesai, o jėgainės trukdytų kariuomenei atlikti pavestų užduočių, kurioms skiriamos valstybės lėšos“.

Vėjo energijos šalininkai tokius argumentus vadina absurdu ir ketina kreiptis į teismą. „Metus bandome įtikinti kariškius, kad jėgainės netrukdo stebėti oro erdvę. Tačiau jie užsispyrę ir savo sprendimo nekeičia. Neturėjome kitos išeities, todėl kreipsimės į teismą“, – tvirtino A. Naujėkas. Jo teigimu, nepriklausomi ekspertai patvirtino, kad jėgainės jokios įtakos stebėjimo įrangai nedaro.

Konkrečių jėgainių ir jėgainių parkų poveikis kariniams radiolokatoriams turi būti vertinamas atsižvelgiant tiek į jėgainių, tiek ir į radiolokatorių techninius parametrus, taip pat į nacionalinius ir NATO reikalavimus oro erdvės stebėjimui ir kontrolei. Daugelis iš šių veiksnių yra kintamieji, todėl vertinimas reikalauja sudėtingų skaičiavimų ir modeliavimo ir turi būti atliekamas kiekvienam projektui atskirai.

Spręsdami vėjo jėgainių statybų planų suderinimo karinomės atstovai siekia bendradarbiauti su investuotojais ir jiems atstovaujančiais ekspertais. Šių metų birželio mėnesį vykusiame Krašto apsaugos ministerijos ir kariuomenės ir „Vėjo spektro“ atstovų susitikime buvo sutarta, kad NATO agentūra, su kuria bendradarbiauja ministerija ir kariuomenė, pateiks bendrovei „Vėjo spektras“ atstovaujančiam ekspertui kriterijus, kuriuos turi patenkinti vėjo jėgainių poveikio vertinimo studija, o bendrovė priims sprendimą, ar finansuoti tokios studijos parengimą. Krašto apsaugos ministerijos ir kariuomenės atstovai taip pat informavo „Vėjo spektrą“, kad kariuomenė galės priimti sprendimą dėl projekto derinimo tik įvertinus studijos rezultatus. Iki šiol atsakymas iš „Vėjo spektro“ negautas, teigiama KAM pranešime.

Lietuvos kariškių teigimu, NATO šalys su šia problema susidūrė prieš keletą metų. Tačiau kiekviena valstybė gali savarankiškai ieškoti išeities. Pavyzdžiui, Vokietijoje 10 kilometrų spinduliu aplink radiolokacines sistemas draudžiama statyti vėjo jėgaines. Dėl nutolusių iki 18 kilometrų privaloma derinti su kariuomene.

Norvegai apskaičiuoja, kiek kariškiams teks papildomai investuoti į technologijas, kurioms nekliudys vėjo jėgainės. Jei investicijos nedidelės, tik tuomet leidžiama statyti.

Parengta pagal portale "Lietuvos rytas" publikuotą Mariaus Jokūbaičio straipsnį

Komentarai (53)