Turbūt dar pamenate šmaikščias ir tuo pačiu pamokančias Ezopo pasakėčias. Vienoje iš jų pasakojama, kaip skirtingi gyvūnai nusprendė kartu tempti vežimą – tik kiekvienas į skirtingą pusę. Kuo viskas baigėsi, nesunku nuspėti ir neskaičius pasakėčios. Labai jau panaši situacija vyksta Lietuvoje su atsinaujinančios energetikos plėtra Lietuvoje – ūkininkai, verslininkai, politikai – visi deklaruoja jos norintys, tačiau tuo pačiu, visi eina skirtingu keliu. Rezultatas identiškas – trypčiojame vietoje.

Vienas iš didžiausių pastarųjų mėnesių konfliktų tarp verslininkų ir valdžios įvyko visai neseniai, kuomet maždaug pusšimtis ES paramos negavusių žaliąją energetiką norėjusių plėtoti asmenų apskundė Žemės ūkio ministeriją teismui. Mat ministerija praėjusį mėnesį atmetė visus - beveik 200 - projektų, pagal kuriuos Lietuvos kaimuose už Briuselio pinigus ketinta statyti vėjo, vandens ir saulės jėgaines.

Vėjo jėgainę Biržų rajone pasistatęs ūkininkas sako, kad dar pavasarį Nacionalinei mokėjimų agentūrai pateikė paraišką pagal Kaimo plėtros programos priemonę „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos”. Tikėjosi gauti 900 tūkst. litų europinės paramos, tačiau paaiškėjo, kad Žemės ūkio ministerija paraišką atmetė.

„Į pačią jėgainę yra investuota apie 1,5 mln. litų, dabar tą jėgainę finansuoja firma, bankai sutinka finansuoti, bet su viena sąlyga - kad bus pasirašyta sutartis dėl europinės paramos. Deja, parama atmesta, tai ir banko paskola, ir garantinio fondo žlunga”, - sako ūkininkas Kęstutis Armonas iš Biržų rajono.

„Geriausia, žinoma, būtų, jei galima būtų tą projektą atstatyti, kad jie priimtų”, - teigia Pilviškių hidroelektrinės savininkas Edmundas Gadišauskas.

Dvidešimčiai pareiškėjų atstovaujančio advokato žiniomis, į Vilniaus apygardos administracinį teismą jau yra paduota 50 pareiškimų, prašant atmesti ankstesnį paraiškų vertinimą ir jas vertinti toliau. Pasak teisininko, esminis argumentas, dėl ko atmestos paraiškos, yra tas, jog esą negalima prognozuoti elektros energijos iš atsinaujinančių šaltinių supirkimo kainų.

„Žemės ūkio ministerijos sprendimas privalėjo būti grindžiamas teisės aktais ir objektyviais duomenimis, faktais. Mūsų įsitikinimu, nagrinėjamu atveju taip nebuvo”, - tvirtina advokatas Mindaugas Vaičiūnas.

„Padaryta didelė klaida, kuomet buvo išskaidyta atsakomybė, kai Ūkio ministerija makro lygmenyje atsakinga už smulkaus ir vidutinio verslo plėtrą visoje šalyje, o Žemės ūkio ministerijai buvo atiduota sritis, kuri tiesiogiai susijusi su smulkaus ir vidutinio verslo plėtra kaime”, - mano Danas Arlauskas, Verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius.

Žemės ūkio ministerijos pareigūnai sako, kad tik tris projektus pateikė ūkininkai, o visus kitus - esą tarpusavyje susijusios įmonės. Birželį ministerija dėl to kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą.

„33 projektai buvo vertinti ir ten rasta daugiau pavojų - ne tik dėl kainos patvirtinimo. Tai ir tarpusavyje giminystės ryšiais susijusios įmonės, ir kitokios problemos. Tai nėra vien tiktai kainos klausimas”, - sako Žemės ūkio ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Vilius Rekevičius.

Alternatyviai, arba žaliajai, energetikai plėtoti pateikti beveik 200 į ES paramą pretenduojantys projektai. Spalį ministerija visus juos atmetė. Paraiškų pateikėjai sako, kad dėl valdininkų sprendimo liks nepanaudota nuo 500 iki 800 milijonų litų. O esą dar po poros metų Lietuva rizikuoja negauti trigubai didesnės sumos.

Ne ką mažesni ginčai kyla dėl naujojo įstatymo projekto, pagal kurį kainą už atsinaujinančią energiją būtų nustatoma aukciono metu.

Nors tokie ginčai stabdo atsinaujinančios energetikos plėtrą, visgi neaiški tvarka neatbaido entuziastų ir drąsesnių verslo įmonių. Štai Griežpelkių ir Kamščių kaimuose šalia jau veikiančių 10 vėjo jėgainių kyla 5 naujų jėgainių stiebai. UAB „Vėjo gūsis“ naujai pastatytose vėjo jėgainėse per metus planuoja pagaminti apie 32 mln. kWh elektros energijos ir tiekti ją į Lietuvos energetinės sistemos 110 kV elektros tinklą. Naujai pastatytos vėjo jėgainės bus kiek aukštesnės už seniau pastatytas. Jų aukštis sieks 108 metrus.

Tokių jėgainių statyba reikalauja šimtus milijonų litų kainuojančių investicijų. Paskaičiuota, kad investicijos atsipirks per 10–14 metų. Europos Sąjungos šalyse, kur vėjo energetika labiau išvystyta, investicijos atsiperka per 5–7 metus. Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktorius Saulius Vytas Pikšrys sako, kad per dešimtmetį vėjo elektrinių pajėgumas šalyje turėtų padidėti dvidešimt kartų.

Tiesa, jėgaines galima statyti ir asmeninėmis jėgomis, tačiau prieš tai darant reiktų gerai patyrinėti aplinkos sąlygas, nes ne visuomet tokie projektai pasiteisina – apie tai sekančiame reportaže.

Komentarai (6)