Brangūs ir rizikingi. Maži moduliniai branduoliniai reaktoriai. Ar jie išgelbės žmoniją? (5)
Remiantis nauja ataskaita, maži moduliniai branduoliniai reaktoriai turi per daug trūkumų, kad būtų gera alternatyva energijos gamybai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Maži moduliniai branduoliniai reaktoriai (Small modular nuclear reactor, SMR) – tai maždaug 300 megavatų galios atominės elektrinės, kurių pakanka elektra aprūpinti apytikriai 30 000 namų ūkių.
Energetikos ekonomikos ir finansinės analizės instituto (IEEFA) ekspertai parengė savo ataskaitą, kurioje padarė nuviliančias išvadas apie šią energijos gamybos formą, rašo „New Atlas“.
Kadaise buvo manoma, kad SMR yra įprastinių, bet brangių ir pavojingų branduolinių reaktorių alternatyva.
Ataskaitos autoriai atsako į klausimą, ar SMR vystymas yra tinkamas būdas patenkinti vis didėjantį energijos kiekio visame pasaulyje poreikį. Trumpai tariant, autoriai mano, kad SMR yra per brangus, per lėtas ir pernelyg rizikingas projektas.
SMR šalininkai teigia, kad nebus išlaidų viršijimo ir statybos grafiko vėlavimų, kurie yra įprasti vystant įprastinius didelių branduolinių reaktorių projektus. Tačiau keli SMR, kurie buvo pastatyti arba pradėti eksploatuoti, rodo kitokį vaizdą, rašoma IEEFA ataskaitoje.
Per brangu
Kaip vieną iš pagrindinių argumentų prieš SMR, ekspertai nurodo jų kainą. Remiantis kai kuriomis ataskaitomis, visi trys šiuo metu veikiantys SMR ir vienas šiuo metu statomas (CAREM) Argentinoje gerokai viršijo biudžetą.
Ataskaitos autoriai taip pat pažymi, kad „NuScale“ projektas JAV turėjo būti pakoreguotas, nes jo kūrimo laikotarpiu nuo 2015 iki 2023 m. kaštai išaugo nuo 9 964 USD už kilovatą iki 21 561 USD už kilovatą.
Ekspertų teigimu, problema yra ne tik SMR kaina, bet ir tai, kad šiuos pinigus buvo galima investuoti į kitų švaresnių ir saugesnių energijos šaltinių plėtrą. Visų pirma, teigiama, kad pigesnės vėjo ir saulės elektrinės per artimiausius 10 metų gali gerokai paspartinti perėjimą nuo iškastinio kuro.
Per lėta
Ataskaitos autoriai taip pat nurodo, kad SMR statyba trunka per ilgai. Pavyzdžiui, Shidao įlankos projekto statyba Kinijoje turėjo užtrukti 4 metus, tačiau realiai tai užtruko 12 metų. Dabartinis CAREM projektas Argentinoje turėjo būti baigtas per 4 metus, tačiau dabar jis vystomas jau 13 metų.
Ataskaitoje taip pat teigiama, kad nepaisant to, SMR kūrėjai ir toliau tvirtina, kad gali pastatyti savo branduolinius reaktorius per 36–48 mėnesius, galbūt pakankamai greitai, kad jie pradėtų veikti iki 2030 m. Tokia galimybė egzistuoja, rašo autoriai, tačiau, kaip rodo didelių branduolinių reaktorių kūrimo praktika, jų paleidimas užtrunka daug ilgiau nei tikėtasi.
Per daug rizikinga
Pasak IEEFA ekspertų, tiek dėl nenuspėjamų sąnaudų, tiek dėl itin didelių statybos vėlavimų SMR kūrimas tampa pernelyg rizikingas.
Tačiau tai ne vienintelis galimas pavojus. Kadangi SMR technologija yra gana nauja, gali kilti rizika ir funkcionalumui bei saugumui.
Autoriai taip pat pažymi, kad kadangi daugelis SMR yra sukurti naudojant identiškas technologijas, jei kuris nors šios technologijos komponentas sugenda, jis gali lengvai paveikti panašius reaktorius visame pasaulyje. Tai reiškia, kad vieno SMR problema gali turėti rimtų pasekmių daugeliui kitų tokio paties dizaino SMR.
