Ar gali naujos kartos reaktoriai užtikrinti saugią branduolinę ateitį?

Kyla klausimas iš kur ta tai išgirdai apie pelno ir efektyvumo ryši? Ir jeigu išgirdai, kodėl tu patikėjai, ką tau pasakė? Ar tu pasitiki viskuo ką tau pasako? Jei gu tu sakai produkto efektyvumas kyla proporcingai priklauso pelno dydžio, tai paaiškink kur čia matai efektyvumą. Pieniškos dešreles yra ne maistingas produktas, o šlamšto rinkinys: nugramdyta sausgysles nuo kaulu, kremzlės, kartonas, skonio stiprikliai (E621 glutamatas ir kt.), vandenį sugeriančias medžiagos, kad masė butu kuo didesnė (jos dėl šios medžiagos plyšta kai išverdi). Kur matai čia efektyvumą? Anksčiau tokio šlamšto negamindavo(bent kažkiek mėsos įdėdavo), bet dabar gamina, kur tu čia matai efektyvumo didėjimą. Aš čia matau tik PELNO OPTIMIZAVIMĄ, bet ne EFEKTYVUMO DIDĖJIMĄ. Paaiškink kaip pelnas siejasi su efektyvumu? Kiek aš domėjausi ir žinau tai galiu paaiškinti štai ką. Kainų sistemą yra ŠIOKS TOKS efektyvumu didinimo motyvatorius, bet jis neatsižvelgia į svarbius faktorius, bet čia kitai temai. Į šia sistemą neįeina pelno rodiklis. Bet kai į kainų sistemą įtraukiamas pelno rodiklis, PRODUKTO EFEKTYVUMO motyvatorius yra pakeičiamas PELNO EFEKTYVUMO motyvatoriumi. Efektyvumas nueina i antra planą, svarbiausias lieka pelno dydis. Kaip gali padidinti pelną, jei pagaminsi efektyvų produktą. Ogi niekaip. Jei pagaminsi kaip galima efektyvų patvarų produktą (pvz.: padangą) – vartotojas nusipirks ir naudos 10-15 metų, ir jam nebereikės tavo produktų - tu bankrutuosi. Pelnas bus DIDELIS tik PRADŽIOJE, bet po to jo NEBELIKS. Tai tada kyla klausimas ar tu tikrai nori gaminti efektyvu patvaru produktą. Pelnas turi būti pastovus, kitaip tu nesugebėsi konkuruoti, o tai gali padaryti gamindamas neefektyvų produktą, bet čia dar ne viskas. Reikia nepamiršti, kad rinkoje tu nesi vienas, tu konkuruoji ir kaip iš pateikto pavyzdžio efektyviausio produkto tu gaminti negali, bet gali gaminti tik mažiau efektyvų produktą. Jei tu pagamins šiek tiek efektyvesni produktą, negu konkurentai tau tam reikės brangesniu detalių ir produktas bus brangesnis, bet vartotojai, pirks pigesni ir tu vėl bankrutuosi. Prastesnį produktą padeda prastumti reklama atsiprašau smegenų plovimas. Tai matai pelno dydis yra atvirkščiai proporcingas efektyvumui. Pelno dydi galima padidinti gaminant produktą, kuris nepriklausomai nuo sąlygų sugestų po tam tikro laiko pvz.: i spausdintuvą sumontuojama mikroschema, kuri po tam tikro atspausdinto lapu kiekio, užblokuoja spausdintuvą ir pasako jūsų spausdintuvas sugedo, pirki naują. (paieškok google „pyramids of waste“). Kai tu konkuruoji, tu nenori, kad i rinką išeitu, produktas, kuris yra pažangesnis, efektyvesnis, nes jei jis bus rinkoje, sumažins tavo pelną ir tu bankrutuosi, tai tu stengiesi per lobistus, taip paveikti politikus, kad jie priimtu įstatymą ar įteisiminį aktą, kuris ribotu konkurencija, geras šito pvz.: filmas: paieškok youtube „who have killed electric car“ Šiuo komentaru nenoriu tavęs kaip nors užsipulti, bet noriu kad suprastum, kad viską ką tau pasako kiti reikia pačiam patikrinti ir nepasitikėti kitais, jei už jų stovi pelno motyvas. I dėl Venus projekto, tai yra tik viena iš koncepsijų kaip sukurti RBE. Aš įsivaizduoju kad tu pažiūrėjai tik kokį viena iš zeitgeist filmų ir susidarei nuomonę, nepilnai žinodamas visos informacijos. Tai tas pats kai tu sakai efektyvumas proporcingas pelnui, nežinodamas visos informacijos. Jei tikrai nori suprasti apie ką nors, turi pats pasidomėti ir giliai pasidomėti, surinkti kuo daugiau informacijos, ir tada susidaryti nuomone. Norėdamas pailiustruoti, kai nežinodamas visos informacijos gali padaryti klaidingas išvadas, papasakosiu anekdotą Varžybose susitiko USSR ir JAV sprinteris. Aišku JAV sprinteris laimėjo. Kita dieną sovietų laikraštis rašo: Vyko tarptautinės sprinto varžybos, mūsų sportininkas užėmė garbingą antra vietą, o JAV sprinteris liko antras nuo galo. Bet nepasako esminės informacijos, kad buvo tik du sportininkai.

Žioply tu žioply - nepainiok gamybos efektyvumo, kuri tiesiogiai siejasi su pelnu, su produkto kokybe.

Prirašei daug visko apie sasyskas, padangas ir dar kažką, bet nieko apie elektrines. Pinigai uždirbami ne statant malūnėlius, o pardavinėjant elektrą. Kiekviena elektrinė tai investicija, kuri tik praėjus n metų ir atsipirkus statymo išlaidoms pradeda duoti pelną, taigi kuo efektyvesnė elektrinė tuo greičiau ir tuopačiu daugiau gaunama pelno. Aišku galima i viską spjaut ir pradėt kelt saules elementus i orbitą, bet kai už elektrą reikės mokėti po 3Lt. kas pirmiausia bėgs i internetą rašinėt apie sąmokslus, blogą valdžią, ir piktas korporacijas, nebent nori pasakyt, kad kažkas turėtų tiekt energiją visiem nemokamai

o tu irodyk, kad atomine bus pigiau uz silumines. jei AE kuras brangs bent 20% bus brangiau net ir uz veja. viska grindzia paistalais apie nepriklausomybe, apie AE savikaina valdzia net nebesneka. valdziai AE apsimoka, nes gauna monopoli ir gales terorizuot elektros vartotojus. plius pardavines uz dyka gautas tarsos leidimus - nes lietuva nesuvartos net savo leistino limitu. o ka gauna gyventojai? monopoli, garantuotai aukstas el kainas ir praranda galimybe rinktis. ka gauna lietuviski smulkieji energijos gamintojai? - bankrota arba dirbtini biurokratijos stabdyma. ir tokia nesamone grindziama kazkokia mistine nepriklausomybe. as kaip suprantu tai bus nepriklausomybe nuo savo uzdirbtu pinigu. ir nelygink prancuzijos, ten bent yra AE tarpusavio siokia tokia konkurencija, reaktorius jie patys gaminasi - taigi pinigai bent neisvaziuoja is salies. pas mus bus vienas objektas, mes mokesim nesamoningai aukstas elektros kainas, neturesim jokiu alternatyvu eilinius kelis desimtmecius, plius dar prisimsim visiskai nereikalinga rizika ir kruva uzdarymo problemu po kokiu 40 metu. AE komenciniai valdytojai tiesiog prasuks koki imones bankrota ir visos bedos liks mum. isidemekit - agitatoriai uz AE - jus dar busit gyvi tuo metu ir jausit pasekmes savo kailiu

O kas garantuoja jog ŠE kuras nebrangs 20% ir daugiau? Patikėk, daug didesnė tikimybė, nes atominis kuras turi nedaug pramoninio ir buitinio panaudojimo galimybių, o visas iškastinis kuras naudojamas plačiai ir jį naudoja visas pasaulis, ko nepasakysi apie atominį kurą. Kitas dalykas, kas yra smulkieji elektros gamintojai? tai tie patys energijos vartotojai, kurie perteklinę energiją parduoda kai jos turi.

Prirašei daug, bet neapgalvojai prieš rašydamas, arba nesupranti ką rašai. Sakykim pastatai efektyvią elektrine, sakykim branduoliu jungimo elektrine (kuri yra tik eksperimentine fazėje, ir neaišku ar bus kada nors pastatyta) arba geotermine elektrinę (Islandijoje elektra beveik nemokama). Kuras labai „pigus“ (vanduo), energijos kiekiai generuojami neįsivaizduojamai didesni iš masės vieneto negu dabar egzistuojančių, eksploatacija taip pat pigi, atlieku nėra. Gamina energijos „kaina“ labai žema artima nuliui. Dabar man paaiškink kiek laiko reikės, kad tokia elektrinę eksploatuoti kad ji atsipirktu (1000 ir daugiau metų). Elektrinė LABAI EFEKTYVI, ENERGIJOS KAINA ARTIMA NULIUI, statybos kaina DIDELĖ. Kadangi gyveni PRIVERSTINAI piniginėje sistemoje, ji turi kažkaip atsipirkti. Kad tai padarytum priverstas pakelti tiek elektros kaina, kad ji bus per brangi vartotojams. Dabar paaiškink kaip nauji efektyvus atradimai bus įgyvendinti monetarinėje sistemoje ir kai naftos kompanijos tokius dalykus užgniaužia, nes jei tai atsitiktu neliktu priklausomybes nuo naftos, ir jos prarastų DIDŽIULIUS pelnus? Paklausk savęs kam reikalingi pinigai? Paklausk kodėl nemoki už orą, bet moki už elektrą? Pasidomėk šiais dalykais, ir kai juos suprasi paaiškink man kodėl efektyvumas atvirkščiai proporcingas pelnui. Ir Islandijoje elektra šalia geoterminių jėgainių yra nemokama, aš nematau problemos, kad ji butu nemokama visiems.

Ar tu pagalvojai ka parasei, ar tikrai supranti ka rašai? PELNAS yra TAS RODIKLIS prie kurio optimizuojamos GAMYBOS SĄNAUDOS IR PRODUKTUI PAGAMINTI REIKALINGŲ MEDŽIAGŲ KAINOS. Kai gamybos sąnaudų nebegali sumąžinti - labiau nustekenti darbuotojų, pradedi taupyti saskaita medžiagų reikalingų produktui (pigesnes medžiagos, pigesnes detalesir t.t.). Aišku gali iš karto pradėti taupyti medžiagų sąskaita. Pelnas siejasi su produkto sudarančių medžiagų kaina ir produkto pagaminimo kain. Ir dėkui už už bandymą įžeisti, bet tu čia ne kaltas, nes tu esi savo aplinkos produktas, to nežinodamas ansčiau tikrai įsižeisčiau.

aukštesnį išsivystymo lygį", žmoniją tai ir padarys, raginti nereikia.

Kaip pagal tave elektros kaina pagaminta elektrinės, kuri naudoja pigų kurą, nereikia rūpintis atliekomis ir pagamina didžiulius kiekius elektros energijos, staiga tampa didesnė negu tarkim eilinės atominės elektrinės? Pastatyti vėjo elektrinę daug pigiau nei atominę, bet pastarosios pagaminamos elektros kaina kelis kartus mažesnė, kaip manai kodėl? Ir kuri iš jų yra efektyvesnė ir duoda daugiau pelno? Su Islandijos pavyzdžiu prieštarauji pats sau. Jie pagamina daug pigios ir švarios elektros energijos, bet pagal tave jie neturėtu sugebet už ją susimokėt.

Taip, siejasi. Tačiau jis dar labiau siejasi su pardavimo kaina, kuri gali būti šimtus kartų didesnė už medžiagų ir pagaminimo kainas. Taigi?

Kaip pereis kai, nebus kam pereiti? Zmonija greiciau sunaikins, negu supras kas sukelia karus, skurda ir bada? Pasidomek.

Paprastai ji turi atsipirkti. Islandija tai jie ir nemoka.

tagus, nes sunku susigaudyti, kurios mintys tavo, o kurios cituojamos. Ačiū.

Pritariu. Sunku skaityti, kai oponuojama "Acme rašo:", t.y. sau.

Gerai patikslinsiu pelnas yra skirtumas tarp: - rinkos kainos (stebuklinga Smito ranka) - produkto sudarančių medžiagų kaina ir produkto pagaminimo kaina

Ponas Acme, Jūs teigiate, kad daugiau žinote. Tačiau savo teiginiais apie tai, jog sumažinę atlyginimus padidinsite gamybos efektyvumą, jūs pademonstruojate, jog menkai išmanote ekonomiką. Sumažinus atlyginimus krenta darbuotojo motyvacija - ergo, krenta gamybos efektyvumas. Antra - jūs visiškai neįsivaizduojate, kodėl tradiciniai energijos išgavimo būdai yra priimtinesni už a) vėjo energetiką b) saulės energetiką, c) vandenilio, kaip kuro, panaudojimą, d) iš dalies - už hidroenergiją. Taip pat jūs neįsivaizduojate, kas apsprendžia elektros energijos kainą. P.S. Tavo paties teiginius aš galiu pagrįsti geriau nei tu pats. Bet man įdomiau, ar pavyks tau nesusimaunant pagrįsti? Beje, apie ExternE, RES-E, BAU ir VPS scenarijus, išorinius kaštus bei jų skaičiavimus esi ką nors girdėjęs?

Pradėjau domėtis energetika. Turiu, kilusioje diskusijoje, savo pastebėjimų, nors ir labai jau pavėluotai. Pastebiu, kad ponas Acme, teisingai pastebi, kad pelnas (dažniausiai, bet ne visada, pasitaiko, kad efektyvinant gamybą sukuriamas ir efektyvesnis produktas-taip manau aš) atvirkščias dydis produkcijos efektyvumui. Sutinku, kad pagamintos produkcijos, dėl pelno siekimo, gali kristi kokybė tai yra jos efektyvumas. Tačiau pelnas, visą laiką maniau ir dabar taip manau, yra varomoji jėga efektyvinanti gamybą. Taigi pelnas tiesiog proporcingas gamybos efektyvumui, nes efektyvesnė gamyba duoda didesnį pelną. Jūs, ponas Acme, manau sumaišote gamybos efektyvumą su produkto efektyvumu. Noriu pasakyti, kad elektrinės produktas yra elektra, kurios efektyvumas mums yra žinomas, be jos gyvenime kolkas neįmanoma apsieiti, be to elektrai apibūdinti naudojama: galingumas, įtampa, srovė, fazė, Hz ir t.t. Visa bėda tur būt ir kyla iš to, kad niekas nežino kas iš tikrųjų ta elektra, o gal kas nors žinot?