Pasinaudojo amerikiečių tingumu. Pastatė pirmąjį pasaulyje torio reaktorių. „Aprūpins energija ištisas mūsų kartas“ (Foto) ()
Mokslininkų sėkmė pagrįsta išslaptintais tyrimais.
© Alchemist-hp (talk) www.pse-mendelejew.de, CC BY-SA 3.0 DE | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Thorium_sample_0.1g.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kinija pastatė pirmąjį pasaulyje torio reaktorių. Ji pasinaudojo amerikiečių tingumu.
Atokiame Gobio dykumos kampelyje Kinija paleido pirmąjį pasaulyje visiškai veikiantį torio druskos reaktorių. 2 megavatus šiluminės energijos generuojantis reaktorius yra labai didelis žingsnis branduolinių technologijų plėtros srityje. Pirmą kartą buvo pastatytas įrenginys, kuriame kaip branduolinis kuras naudojamas toris – elementas, saugesnis ir labiau paplitęs nei uranas.
Vos prieš kelias dienas per uždarą posėdį Kinijos mokslų akademijoje buvo paskelbta, kad torio kuras buvo sėkmingai įkeltas į veikiantį reaktorių, jo neišjungus. Galimybė papildyti degalus reaktoriui veikiant yra didelis technologinis pasiekimas. Taip Kinija patvirtina savo vietą tarp pirmaujančių šalių, kuriančių modernius branduolinės energijos gamybos metodus.
|
Paskelbta informacija rodo, kad Gobio dykumos reaktorius naudoja išlydytą druską cirkuliuoti toriui ir šilumai valdyti. Tai leidžia jam veikti esant atmosferos slėgiui, o perkaitimo rizika yra maža.
China powers world’s first working thorium reactor using declassified US tech, marking major clean energy milestone.https://t.co/gdYrILgDO7
— Interesting Engineering (@IntEngineering) April 18, 2025
Mokslininkai čia atkreipia dėmesį į vieną itin svarbų faktą. Torio pagrindu pagaminti reaktoriai gamina daug mažiau ilgalaikių radioaktyviųjų atliekų nei urano reaktoriai. Be to, toris netinka branduoliniams ginklams gaminti, todėl gali būti naudojamas ir ten, kur dėl urano sodrinimo kiltų susirūpinimas ir įtarimai dėl radioaktyviųjų elementų naudojimo.
Tyrėjai teigia, kad torio atsargos tik iš vienos kasyklos Vidinėje Mongolijoje galėtų aprūpinti Kiniją energija ištisoms kartoms.
Šiame kontekste ypač įdomu tai, kad Kinijos mokslininkų sėkmė pagrįsta išslaptintais tyrimais, atliktais Jungtinėse Valstijose XX amžiaus viduryje. Tuo metu JAV fizikai išbandė išlydytų druskų pagrindu veikiančius reaktorius, tačiau galiausiai atsisakė savo planų ir daugiausia dėmesio skyrė uranui. Kinijos mokslininkai nusprendė nuodugniai išanalizuoti šių tyrimų rezultatus, atkurti amerikiečių eksperimentus ir išbandyti šią technologiją.
Reaktorius pradėtas statyti 2018 m. Po penkerių metų, 2023 m. spalį, reaktorius pasiekė kritinę stadiją, o visa galia buvo pasiekta 2024 m. viduryje.
Mokslininkai jau kuria kur kas didesnį torio reaktorių, kuris gamins iki 10 megavatų elektros energijos. Jei viskas vyks pagal planą, jis bus paleistas iki 2030 m.
