Krizė jų negąsdina. Kinai jau daugelį metų turėjo paruoštą atsarginį planą (2)
Valdančioji Kinijos komunistų partija šalies pramonę jau seniai laiko nacionalinio saugumo strategijos pamatu.
© DI (Atvira licencija)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kinija jau seniai siekia apsisaugoti nuo geopolitinės krizės, kuri sukeltų problemų energetikos sektoriuje. Šalis savo pastangas padvigubino dar per pirmąją JAV prezidento Donaldo Trumpo kadenciją – rašo amerikiečių dienraštis „New York Times“ (NYT).
NYT teigimu, Kinija ne tik ilgą laiką kaupė naftos atsargas, bet ir taip intensyviai plėtojo atsinaujinančių energijos šaltinių (vandens, saulės ir vėjo) infrastruktūrą, kad jos rafinuotos naftos, dyzelino ir benzino paklausa pradėjo mažėti.
Valdančioji Kinijos komunistų partija šalies pramonę jau seniai laiko nacionalinio saugumo strategijos pamatu. Pekinas akcentavo vietinės pramonės plėtrą, taip stiprindamas savo dominuojančią padėtį pasaulyje išteklių ir tiekimo grandinių srityse – pranešė laikraštis.
|
„Matėme daugiau „iš viršaus į apačią“ vykdomos pramonės politikos, daugiau centrinių valdžios institucijų gairių dėl tam tikrų strateginių sektorių plėtros, kuriuos Kinija laiko būtinais sustiprinti, kad nepatektų po Vakarų galybių kontrole“, – dienraščiui sakė Heiwai Tangas iš Honkongo universiteto.
Pekinas taip pat ištobulino anglies naudojimą
Prieš dešimtmetį Kinija buvo didžiausia pasaulyje vidaus degimo variklių automobilių rinka, o dabar – didžiausia elektra varomų transporto priemonių rinka, o tai sumažino šalies priklausomybę nuo naftos. Anksčiau ji taip pat buvo didžiausia užsienio petrochemijos produktų – žaliavų, gaunamų iš naftos ir naudojamų plastiko, metalo, gumos komponentų bei kitų pagrindinių gamybos medžiagų gamybai – pirkėja. Šiuo metu Kinija tam tikrų chemikalų, pavyzdžiui, metanolio ir sintetinio amoniako, gamybai daugiausia naudoja vietinę anglį.
Pekinas taip pat ištobulino anglies, o ne naftos, naudojimą nuosavų petrochemijos produktų gamybai. Ši technologija, sukurta Vokietijoje ir naudota ekonomikai palaikyti Antrojo pasaulinio karo metais, suteikia Kinijai alternatyvą naftai gaminant žaliavas gamykloms.
80 proc. azoto trąšų Kinijoje gaminama iš anglies
Kinijos pareigūnai teigia, kad anglies naudojimas yra laikinas sprendimas, leidžiantis padidinti energijos gamybą iš atsinaujinančių šaltinių. Taip pat investuojama į technologijas, naudojančias elektros energiją petrochemijos produktų gamybai.
Kinija pagamina trečdalį pasaulio azoto trąšų, tačiau 80 proc. jų gaminama iš anglies, o ne iš naftos. Nuo karo Artimuosiuose Rytuose pradžios tarptautinės karbamido – pagrindinės trąšų sudedamosios dalies – kainos pakilo daugiau nei 40 proc., tačiau šis augimas Kinijos rinkos nepaveikė.
Vokietijos analitinio centro MERICS analitikės Johannos Krebs teigimu, kinai „greičiausiai suvokia (karą ir Irano vykdomą Hormūzo sąsiaurio blokavimą) kaip paskatą siekti savarankiškumo“.
