Ar įmanoma Lietuvoje nusipirkti energijos iš atsinaujinančių šaltinių? (3)
Iki dešimtadalio įprastos elektros energijos kainos – tiek brangiau tektų mokėti tiems, kas savo namuose panorėtų naudoti iš atsinaujinančių energijos šaltinių pagamintą elektrą. Mokėtumėte brangiau, tačiau gautumėte sertifikatą, patvirtinantį, kad prisidedate prie savo aplinkos tausojimo. Kol kas Lietuvoje tėra vienas buitinis vartotojas, pasirinkęs tokią alternatyvą, tačiau ateityje tokių gyventojų gali atsirasti ir daugiau.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Moka brangiau, nes siekia socialinės atsakomybės
Iš vandens resursų Kauno hidroelektrinėje pagamintą žaliąją elektros energiją klientams siūlančios bendrovė „Energijos tiekimas“ vadovas Algirdas Juozaponis grynas.lt šią vienvaldystę rinkoje aiškina subsidijų nebuvimu: „Vėjo, saulės, biokuro atsinaujinanti energetika yra remiama, nustatytas jų tarifas ir sumokama valstybės subsidija. Kadangi jie jau gauna subsidiją, ta energija negali būti parduoda rinkoje kaip žalia. Kauno hidroelektrinėje pagaminta energija iš atsinaujinančių išteklių yra neremiama. Ji yra parduodama rinkoje už rinkos kainą“.
Tokia žalia energija, jo teigimu, kainuoja nuo 5 iki 10 proc. brangiau už tą, kuri išgaunama deginant dujas ar akmens anglis.
„Hidroenergijos gamybos savikaina yra palyginti nedidelė. Vartotojams gali kilti klausimas, kodėl mes parduodame už brangiau. Atsakymas paprastas – čia yra ekonomika, rinkos pasiūlos-paklausos dėsnis. Kadangi šios energijos kiekis yra ribotas, o paklausa auga, natūralu, kad formuojasi ir kitokios kainos“, - dėsto A. Juozaponis.
Atlikta įmonės apklausa rodo, kad beveik 75 proc. Lietuvos bendrovių norėtų pirkti žalią energiją, tačiau dalį jų atbaido kaina.
„Žalią energiją perka tos įmonės, kurios savo veikloje didelį dėmesį skiria socialinei atsakomybei. Jos dalyvauja ne tik energetikos projektuose, bet ir kitose veiklose“, - pastebėjo „Energijos tiekimo“ vadovas.
Gyventojams kol kas neapsimoka
A. Juozaponis skaičiuoja, kad šiuo metu bendrovė turi sutartis su keturiais dideliais komerciniais klientais ir vienu fiziniu asmeniu. Tai, anot jo, yra neblogi rezultatai, turint mintyje faktą, kad žalią energiją rinkoje jie pasiūlė tik šių metų kovo pabaigoje: „Šiai dienai praktiškai yra suderinta dar panašiai tiek sutarčių ir jaučiamas didelis susidomėjimas“.
Anot pašnekovo, didžiausia bėda vystant žalios energijos tiekimą rinkoje – vartotojų baimės.
„Baimės jaučiamos apskritai visoje elektros rinkoje. Vartotojai kartais dvejoja dėl nepriklausomo tiekėjo pasirinkimo, žalia energija jiems sukelia dar didesnę nežinią ir neaiškumus“, - aiškino A. Juozaponis.
„Pagrindinis jų klausimas, kaip mes tiekėjai galime užtikrinti, kad vartotojai gauna žalią energiją. Fiziškai neįmanoma atskirti, kiek tinkle yra žalios energijos. Lygiai taip pat neįmanoma atskirti, ar elektra importuota iš Rusijos, ar pagaminta Kruonio hidroakumuliacinėje elektrinėje. Šitoje vietoje mes neišradinėjame dviračio, yra užsienio praktika ir patirtis. Viskas vyksta sertifikatų ir kilmės garantijų būdu. Viskas yra reglamentuota, patvirtintos kilmės garantijų suteikimo taisyklės, tai administruoja perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“, - aiškino A. Juozaponis
Lietuvoje, pašnekovo pastebėjimu, elektros rinka tarp fizinių asmenų dar nėra liberalizuota, todėl pirmas žingsnis turėtų būti gyventojų dalyvavimas elektros rinkoje, pasirenkant nepriklausomus tiekėjus. Kitas žingsnis, arba kaip papildoma paskata, galėtų būti perėjimas prie žaliosios energijos.
A. Juozaponis teigė, kad privatus asmuo, jeigu norėtų, galėtų pirkti žaliąją energiją ir dabar, jokių apribojimų jam nėra, tiesiog atsiranda ekonominis motyvas.
„Jeigu jūs neperkate iš nepriklausomo tiekėjo, elektros tiekimą garantuoja „Lesto“, kuris teikia reguliuojamą kainą. Ta kaina yra mažesnė negu mūsų. Natūralu, kad šis argumentas žmogų atbaido“, - dėstė pašnekovas.
Nuo 2013-ųjų visi komerciniai vartotojai turi pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją. Jiems to nepadarius, „Lesto“ energiją tieks už garantinę kainą, kuri yra 25 proc. didesnė negu reguliuojama.
„Gyventojų, fizinių asmenų, atveju yra kiek kitaip. Jiems galimybė numatyta nuo 2013-ųjų pradžios, bet pasakyta, kad jeigu nepasirinks nepriklausomo tiekėjo, elektros kaina nebus didinama, o tiekiama už reguliuojamą kainą“, - teigė A. Juozaponis.
Anot jo, nors kitų metų elektros kaina dar nėra nustatyta, tačiau vertinant šių metų kainas – gyventojams pirkti žalią energiją yra brangiau. Kitas klausimas, vertas pasvarstymo, kiek masiškai jie galėtų pasirinkti tokią alternatyvią energiją.
„Visiems gyventojams tikrai neužtektų išgaunamos žaliosios energijos kiekio. Kaip aktyviai jie rinksis? Manau, kitais metais bus tokių sutarčių, bet tikrai nedaug“, - sakė A. Juozaponis.
Ateitis – vėjo elektrinių ir biokuro rankose
Lietuvos elektros energetikos asociacijos prezidentas Vladas Paškevičius teigė, kad praėjusiais metais, Lietuva, lyginant su reikiamu šaliai poreikiu, pagamino 12 proc. žaliosios elektros energijos. Pagrindinį indėlį į šią gamybą įnešė hidro ir vėjo energetika. Į hidro energetiką įėjo seniau pastatyta Kauno hidroelektrinė, nes naujų mažai atsirado. Vėjo energetikos plėtra vyko dėl vėjo elektrinių pagamintos elektros energijos.
„Ateities potencialas yra ir mes jį tikrai palaikome. Mūsų požiūriu, kaip ir Nacionalinėje energetikos strategijoje, kaip pagrindinis šaltinis turi būti vystoma vėjo energetika, nes plėsti hidro resursus didžiosiose Lietuvos upėse Seimo įstatymais ir nutarimais praktiškai nebegalima. Tai reiškia, kad hidroelektrinių potencialas yra menkas“, - dėstė energetikos ekspertas. Anot jo, pagrindinis kelias, kuriuo Lietuvai reikėtų eiti – vėjo energetika ir biokuras.
Anot V. Paškevičiaus, vertinant 12 proc. elektros energijos, kurią pernai Lietuva pagamino iš atsinaujinančių šaltinių, reikėtų turėti mintyje, kad iki 2020 m. Lietuva yra įsipareigojusi šį skaičių padidinti iki 21 proc. Tai reiškia, kad iki šiol nueita kiek daugiau nei pusė kelio.
„Tai yra neblogai, turint omenyje, kad vystosi saulės energetika ir dabar bus skelbiami aukcionai bioenergetikos plėtrai. Iki 2020 m., kad pasiektume 500 MW, kurie yra numatyti atsinaujinančių energijos išteklių įstatyme, nuosekliai judame ta kryptimi, manau, kad tai padaryti bus įmanoma“, - dėstė V. Paškevičius.
Vienintelis trūkumas - kaina
V. Paškevičius atkreipė dėmesį, kad šiuo metu žalios energijos gamybos savikaina yra didesnė nei rinkos kaina, dėl to ji yra kompensuojama iš valstybės biudžeto.
„Jeigu gamintojas siūlo vartotojams pirkti savo pagamintą žalią energiją, kaina, kuria jis ją pagamina, vartotojas gali nepirkti ir pasakyti „palaukite, galiu nusipirkti pigesnę energiją“. Gal vienas kitas toks vartotojas ir atsiras, kuris nepaisant žalios energijos brangumo, ją pirks, bet šiandien valstybė ją subsidijuoja per visuomeninius interesus atitinkančias paslaugas ji yra įtraukta į tarifą ir dėl to vartotojams yra nustatytas vieningas tarifas“, - aiškino Lietuvos elektros energetikos asociacijos prezidentas.
Lyginant elektros energijos tarifų kainas, kurias skelbia Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, 2012 m. vėjo jėgainių pagamintos elektros supirkimo tarifas siekia nuo 0,28 iki 0,37 Lt/kWh (be PVM), saulės jėgainių tarifai – nuo 1,04 iki 1,80 Lt/ kWh, biodujų ir biomasės – 0,37 iki 0,64 Lt/ kWh, hidroelektrinės – nuo 0,22 iki 0, 28 Lt/ kWh (be PVM). Palyginimui - rugpjūčio mėnesio vidutinė elektros energijos rinkos kaina siekė 18,46 ct/kWh (liepos mėn. vidutinė elektros energijos rinkos kaina buvo 15,92 ct/kWh).
„Tiesiogiai elektros energijos vartotojas iš gamintojo tikrai matyt nepirks, bet kada viskas susimaišo į „bendrą katilą“, su kitų šaltinių pagaminta energija, tuomet ji atpinga“, - skaičiavo V. Paškevičius.
Kadangi Europos Sąjunga (ES) siekia mažinti CO2 teršalų išmetimus, nėra kito kelio, kaip šalims siekti švarios energijos. Tam pritarė ir V. Paškevičius, pabrėždamas, kad už švarą taip pat reikia mokėti.
„Bet kokia švara kainuoja. Norint švariai laikyti kiemą, tai irgi kainuoja. Žalios energijos gamyba turi augti, bet kadangi ji brangi, atitinkamai ir kainos tendencija didės. Kuo daugiau gaminsime, tuo kaina kils“, - prognozavo V. Paškevičius.
