2010 metų balandį Meksikos įlankoje įvykusi avarija buvo (ir tebėra) labai sunki ekologinė katastrofa. Atėjo laikas susimokėti. Žinoma, tai neigiamai paveiks BP pelną, tačiau ar iš nelaimės bus pasimokyta?

Dėl 2010 balandį įvykusio Deepwater Horizon gręžimo platformos sprogimo, 11 žmonių žuvo ir į Meksikos įlanką išsiliejo milijonai barelių naftos. Įvykis padarė tebesitęsiantį poveikį vietinei laukinei gamtai, pavyzdžiui, koralams ir krevetėms. BP, dirbdama drauge su kitomis grupėmis, tokiomis kaip JAV Pakrančių apsauga pakrančių valymui jau sugaišo daugiau, nei keturis metus ir išleido daugiau, nei 14 mlrd dolerių.

Vakardienos [09-04] teismo sprendimas kaltės liūto dalį priskiria BP. JAV apygardos teisėjas Carlas Barbier nustatė, kad BP 67 % atsakinga už išsiliejimą, o rangovai Transocean ir Halliburton pasidalino likusią kaltės dalį. „BP požiūris buvo beatodairiškas,“ rašė Barbier.

Prikalta prie sienos

Toks sprendimas kompanijai yra „blogiausio atvejo scenarijus“, sako Bobas Cavnaras, knygos Disaster on the Horizon: High stakes, high risks, and the story behind the Deepwater well blowout autorius. „Barbier, galima sakyti, metė šią knygą į BP.“

Kaltinimai nusikalstamu nerūpestingumu reiškia, kad kompanijai gali tekti mokėti maždaug keturis kartus daugiau – 4300$ už išsiliejusios naftos barelį vietoje 1300$, – nei tada, jei būtų klasifikuota kaip tiesiog nerūpestingumas.

Vėliau tą pačią dieną paviešintame pareiškime, BP teigia, kad jie griežtai nesutinka su sprendimu ir ketina kreiptis į JAV Apeliacinį teismą (United States Court of Appeals for the Fifth Circuit).

Byloje tebėra kai kurių neaiškumų. Antroji teismo fazė nustatys tikslų išsiliejimo dydį, kad būtų paskaičiuota bauda BP. Kompanija tuo metu naftos kiekio tiksliai nesekė, bet mokslininkai gali jį įvertinti, naudodamiesi turimais duomenimis apie kintantį slėgį naftos rezervuaruose ir informacija apie aplinkinių uolienų sudėtį. JAV valdžios vertinimu, išsiliejo 4 – 5 milijonai barelių.

Jokių pokyčių

Kokia bauda bebūtų, pramonės ekspertai sako, kad nuosprendis vargu ar smarkiai pakeis naftos pramonės veikimą.

Įvyko keletas pokyčių pramonės priežiūros srityje, sako Johnas Hughettas, naftos inžinierius iš Dallaso (TX), buvęs liudininku ekspertu byloje. Kurį laiką buvo sunkiau gauti leidimus gręžimui ir atrodė, padaugėjo gręžinių įprastinių inspekcijų.

Tačiau paėmus bendrai, vargu ar byla sukels didelius pokyčius, abejoja Hughettas. „Nemanau, kad taisyklės pakeis proto sąrangą žmonių, jau įsitraukusių į tokį darbą. Tai gali padidinti jų supratimą,“ svarsto Hughettas. „Neregiu nieko, kas pakeistų tai, kaip iš tiesų, fundamentaliai veikiame.“

Cavnaras pritaria. Nuo išsiliejimo JAV Kongresas neskubėjo įvesti griežtesnių taisyklių gręžėjams, sako jis. „Buvo momentas, kai ši katastrofa pasiekė visuomenės sąmonę, ir turėjome šansą išties kažką nuveikti, bet jis buvo labai greitai nuslopintas,“ sako Cavnaras. „Bijau, teks sulaukti dar vieno, kol prasibrausime per pramonės pinigų keliamą triukšmą, sulaikantį valdžią nuo pramonės reguliavimo ir saugesnės praktikos.“

Aviva Rutkin
New Scientist

Komentarai (0)