Baigiasi pirmasis šildymo sezonas, per kurį deginome ne tik rusiškas, bet ir tanklaiviais atplukdytas norvegiškas dujas. Lietuva šį perversmą padarė per itin trumpą laiką. Tačiau ateityje laukia nemažai iššūkių, pasakoja “Lietuvos energijai“ priklausančios gamtinių dujų tiekimo ir prekybos įmonės „Litgas“ vadovas Dominykas Tučkus.

Kur reikės dėti suskystintąsias gamtines dujas, kai miestai vis dažniau renkasi biokurą? Kur dar galima surasti joms pirkėjų?

– Baigiasi pirmasis sezonas, kurio metu šilumininkai turėjo prievolę dalį gamtinių dujų įsigyti iš Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo. Tačiau Lietuvoje dramatiškai sumažėjo dujų poreikis. Kaip pavyko įveikti iššūkius?

– Toks terminalo veiklos užtikrinimo modelis, kai reguliuojami energijos gamintojai privalo nupirkti būtinąjį kiekį (540 mln. kubinių metrų per metus) dujų iš terminalo, buvo suprojektuotas 2013 metais.

Tačiau nuo to laiko dujų poreikis iš tiesų sumažėjo dramatiškai – reguliuojamų vartotojų dujų poreikis sumenko nuo milijardo iki 600 milijonų kubinių metrų per metus.

Teoriškai viskas atrodo gražiai. Kasdien į rinką išleidžiame 1,5 milijono kubinių metrų suskystintųjų gamtinių dujų, šaltą lietuvišką žiemos parą suvartojimas gali siekti 4,5 milijono kubinių metrų. Tačiau iš tiesų šiltą žiemą poreikis labai stipriai šokinėja, be to, šilumininkams sunku prognozuoti iš anksto, koks jis bus.

Akivaizdu, kad mes artėjame prie nustatyto terminalo minimalaus kiekio ribos – 540 milijonų kubinių metrų. Dujų poreikis mažėja ir toliau, nes daug kur šildymo sektoriuje įrengiami biokuro katilai. Šilta žiema irgi smarkiai veikė gamtinių dujų vartojimą.

Regint laukiančius iššūkius, dar praėjusių metų pabaigoje buvo imtasi keisti reguliuojančius teisės aktus. Vasarį atsirado keletas naujovių, kurios suteikė daugiau galimybių ir mums, ir energijos gamintojams lanksčiai reaguoti į besikeičiančius poreikius.

Pavyzdžiui, galima tikslinti dujų poreikį, perkelti paskirtą kiekį į kitus laikotarpius. Atsirado dujų mainų galimybė – kai sumažėjus paklausai galima paskolinti tam tikrą dujų kiekį, o vėliau jį susigrąžinti atsiradus didesniam poreikiui.

– Ar bus paimtas minimalus privalomas dujų kiekis iš SGD terminalo?

– Planuojama, kad visas minimalus gamtinių dujų kiekis bus patiektas į sistemą. Visi šilumos gamintojai dujų nusipirko tiek, kiek ir turėjo nupirkti. Vasarą dujas įprastai vartoja elektros gamybos įmonės, kai rinkoje dėl įvairių priežasčių sumažėja jos pasiūla.

Sudėtingiausia būna pereinamuoju laikotarpiu – pavasarį ir rudenį, kai šilumos gamintojų poreikiai smarkiai mažėja.

Šiais atvejais padeda minėtos dujų kiekio perkėlimo galimybės ir mainų sandoriai: tokią praktiką jau taikome ir kai kurie gamintojai persikėlė tam tikrą dujų kiekį į kitą šildymo sezoną.

Tačiau tai trumpalaikis dalykas. Ilgalaikiu požiūriu dujų vartojimas išties mažėja. Baltijos šalių rinka yra sekli, nes vasarą dujas mažai kas naudoja, net ir su didele nuolaida.

Minimaliu režimu veikiantis terminalas turi kasdien atiduoti vienodą kiekį gamtinių dujų. Bet matome, kad yra galimybė elgtis lanksčiai. Pavyzdžiui, pristabdant terminalo veikimą, tačiau užtikrinant, kad jis išliktų šaltas ir veikiantis.

Tuomet dalį Lietuvai skirtų krovinių būtų galima nukreipti į kitas rinkas, pavyzdžiui, Pietų Europą, Viduržemio jūros regioną, Pietų Ameriką.

– Ar jūs stebėjote, kaip elgiasi „Gazprom“ ir jų tarpininkai Lietuvoje, kai mūsų sistemoje atsirado naujas dujų tiekėjas?

– Vyko kainų išsiskyrimas – dujos iš Rusijos atpigo. Ir nuolaidos buvo išsiderėtos kaip tik tuo metu, kai mes su „Statoil“ – tuomet dar tik galimu alternatyviu tiekėju – derybų būdu sutarėme dėl pagrindinių sutarties sąlygų.

Galbūt tai ir sutapimas, bet, lyginant tuometes „Gazprom“ ir „Statoil“ kainas, pastarosios buvo mažesnės. Metų pradžioje apskaičiuota prognozuojama dujų kaina reguliuojamiems gamintojams yra 12 proc. mažesnė, negu buvo pernai pirmąjį ketvirtį.

Dabar dujos iš Rusijos, įskaičiavus nuolaidą ir kompensaciją už permoką, yra pigesnės, bet to kainų skirtumo ir reikėjo tikėtis.

„Gazprom" turėjo reaguoti į pokyčius Lietuvoje, kitaip jo dujos nebūtų konkurencingos. Tai normalu, nors dabar daug kas stebisi.

Skiriasi ir kainodara. Vamzdžiu tiekiamų dujų kaina yra susieta su naftos kaina, SGD – su Didžiosios Britanijos gamtinių dujų kainos indeksu. Jis išliko stabilesnis, o naftos kainos krito perpus.

Tiesą sakant, dėl to ir dirbome, kad dujų kainos sumažėtų. Atsimenu, dar 2013 metų rudenį, atnaujinę būtinojo SGD terminalui kiekio pirkimą, manėme, kad būtų gerai Lietuvai gauti bent dalį dujų su nuolaida.

Taigi terminalo naudą pajuto daugelis vartotojų Lietuvoje, nes iš esmės atpigo visos importuojamos dujos.

Reikia sutikti, kad pagal dabartinį modelį vienam sektoriui – reguliuojamiems vartotojams – tenka didžiausia terminalo išlaikymo našta, nors veikiančios alternatyvos privalumais – mažesne dujų kaina ir energetiniu saugumu – naudojasi visi. Realiai energetinis saugumas yra užtikrinamas net ir mūsų kaimynams.

– Kaip SGD paveikė šildymo kainas?

– Būtų sudėtinga apibendrinti visos Lietuvos šildymo kainas, nes miestuose yra skirtingos sistemos. Kaune ir Klaipėdoje jau yra daug biokuro katilų.

Tačiau esame apskaičiavę, kad, pavyzdžiui, Vilniuje vasario mėnesį gamtinių dujų paketo, į kurį įeina dujos iš terminalo ir „Lietuvos dujų tiekimo" tiekiamos dujos, kaina buvo maždaug 11 procentų mažesnė nei 2014 metų vidutinė importo kaina, įskaičiavus ir terminalo saugumo dedamąją.

– Kaip šį šildymo sezoną elgėsi SGD dujų pirkėjai?

– Būtinąjį kiekį tiekiame 40 reguliuojamų energijos gamintojų. Daugiausia klausimų kėlė padidėjusi administravimo našta, taip pat prievolės prognozuoti savo vartojimą visiems metams.

Tačiau bendradarbiaudami su vartotojais šiuos klausimus gana sėkmingai išsprendėme, teigiamos įtakos turėjo ir teisės aktų pakeitimai, supaprastinę šios prievolės administravimą.

Apskritai dauguma mūsų vartotojų puikiai supranta alternatyvaus tiekėjo svarbą ir pripažįsta, kad rusiškas dujas su tokia didele nuolaida gauna ir dėl to, kad Lietuvoje yra SGD terminalas.

Taip pat vertinamas ir energetinis saugumas. Vienas šilumininkas terminalą palygino su lėktuvnešiu – nors ir brangu, tačiau sukuria saugumo jausmą, ypač turint galvoje šių dienų padėtį.

– Ką manote apie dujų vartojimo perspektyvas?

– Kalbant apie paskirtąjį tiekimą, aišku, kad gamtinių dujų suvartojimas energetikoje mažėja, bet dabar jau galime jaustis ramiau, nes terminalo veiklos užtikrinimo modelyje atsirado daugiau lankstumo.

Reikia suprasti, kad kitose šalyse terminalai bandomi metus. Mes Lietuvoje tiek laiko eksperimentams neturėjome, projektą įgyvendinome labai greitai. Natūralu, kad prasidėjus eksploatacijai tampa aišku, ką reikia patobulinti.

Manau, kad kol kas šalys, dalyvaujančios SGD terminalo projekte, su tuo puikiai susitvarko.

Tačiau „Litgas“ veikla nesibaigia paskirtuoju tiekimu.

Mūsų tikslas – diversifikuoti savo veiklą ir plėsti komercinę prekybą dujomis, mažos apimties SGD tiekimą ir bunkeriavimą.

Šįmet pirmą kartą realiai buvo pradėtos tiekti gamtinės dujos iš Lietuvos į Estiją. Mūsų planas – šįmet parduoti 30 mln. kubinių metrų dujų Estijoje.

Kiekis nėra didelis, šiuo atveju svarbesnis yra pats tiekimo faktas. Jis parodo, kad liberalizavus sektorių, atsiradus alternatyvai, išsiskyrus kainoms mezgasi prekyba tarp šalių.Mes planuojame pasiūlyti ir daugiau įvairių naujoviškų produktų bei paslaugų gamtinių dujų vartotojams.

Bendradarbiaudami su „Statoil“ ruošiamės įžengti į mažos apimties SGD tiekimo ir bunkeriavimo rinką.

Mūsų duomenimis, Baltijos jūroje planuojama statyti 8 nedidelius SGD terminalus, iš kurių 5 būtų šiaurinėje jūros dalyje.

Šie terminalai – potencialūs mūsų klientai, nes tik Klaipėdos SGD terminalas šiuo metu Baltijos jūroje gali priimti didžiuosius dujovežius ir iš jų SGD perpilti į mažesnius laivus, kurie jas nugabentų į mažesniuosius terminalus.

Kartu su „Statoil" turėdami prieigą prie visos tiekimo grandinės – nuo dujų gamybos, skystinimo iki transportavimo ir perkrovos – galėtume SGD pasiūlyti konkurencingomis sąlygomis.

SGD bunkeriavimas irgi nauja rinka, kurią inicijavo griežtesni taršos Baltijos jūroje reikalavimai. Kalbamės su laivų savininkais – jie jau svarsto apie naujų laivų, varomų SGD, pirkimą.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Lrytas.lt

Autoriai: Marius Jokūbaitis

Komentarai (40)