Praėjusių metų viduryje Energetikos ministerija teigė, kad Lietuvai nutiesus elektros jungtis su Švedija ir Lenkija, galėtų būti visiškai atverta Lietuvos elektros rinka namų vartotojams – nebeliktų reguliuojamų elektros kainų. Jungčių statybos vyksta pagal grafiką ir pradėti jas eksploatuoti žadama jau 2015 metų pabaigoje. Nepriklausomo elektros tiekėjo „Enefit“ vadovas Lietuvoje Janis Bethers tvirtina, kad jeigu institucijos ketina nuo 2016 m. pradžios visiškai atverti elektros rinką namų vartotojams, apie tokį sprendimą turi būti paskelbta ne vėliau nei iki šių metų liepos 1 dienos.

„Manome, kad jeigu valdžios institucijos laikysis pozicijos visiškai liberalizuoti rinką paleidus naująsias elektros jungtis, šį sprendimą reikėtų paskelbti bent prieš pusmetį, suplanuojant plačią visuomenės informavimo kampaniją. Juk gyventojams pokytis būtų didžiulis – lietuviai visąlaik pirko elektrą už valstybės nustatytą fiksuotą tarifą, o laisvoje rinkoje elektros tiekėjo pasirinkimu, kainomis, tektų rūpintis pačiam. Pasikeitimams pasiruošti turi ne tik visuomenė, bet ir elektros tiekėjai, kuriems tektų aptarnauti šimtus tūkstančių naujų klientų“, – sakė „Enefit“ generalinis direktorius.

Skaičiuojama, kad įpareigojus namų ūkius pirkti elektrą rinkos kainomis, į laisvąją rinką patektų apie 1,5 milijono naujų elektros vartotojų. Jie turėtų pasirūpinti ir pasirašyti dvi sutartis – vieną su pasirinktu nepriklausomu elektros tiekėjų, kitą – su „Lesto“, dėl naudojimosi elektros paskirstymo tinklais.

Nors kol kas valdžios institucijos nepateikia aiškių planų, kaip ir kada vyks visiškas rinkos liberalizavimas, J. Bethers teigimu, aplinkybės tam Lietuvoje šiuo metu yra palankios.

„Jeigu paanalizuotume Latvijos ir Estijos pavyzdžius, tai tose šalyse, prieš atveriant rinką namų ūkiams, reguliuojama elektros kaina buvo labai žema, nes valstybė ją subsidijavo. Todėl liberalizavus rinką, vartotojai patyrė apie 25 proc. elektros kainų šuolį. Tuo tarpu Lietuvoje turime visiškai kitokią situaciją – reguliuojama elektros kaina yra beveik identiška vidutinei kainai biržoje, todėl į laisvą rinką įtraukus namų ūkius, kainų šoko nebūtų. Juolab, kad praėjusį mėnesį Lietuvoje elektros kaina biržoje pasiekė istorines žemumas, o elektros jungtis su Švedija sujungs Lietuvą su Šiaurės šalimis, kuriose elektros kainos paprastai yra žemesnės nei Lietuvos zonoje, – aiškino „Enefit“ atstovas. – Vertindamas šias aplinkybes, manau, kad nėra priežasčių, kodėl turėtų būti delsiama vykdyti įsipareigojimus ir užbaigti Lietuvos elektros rinkos liberalizaciją“.

J. Bethers įsitikinęs, kad didžioji dalis namų vartotojų elektrą iš nepriklausomų tiekėjų pirktų už fiksuotą kainą. „Analogiškai Lietuvoje elgėsi ir juridiniai asmenys – pirmaisiais liberalizavimo etapais elektrą jie pirko metams ar ilgesniam laikotarpiui užfiksuodami tarifą. Tik praėjus keleriems metams dalis klientų išmoko pasinaudoti su momentine elektros kaina biržoje susietų produktų teikiama nauda. Tokie modernūs elektros pirkimo būdai populiarūs Skandinavijoje, tačiau reikia turėti omenyje, kad laisva elektros rinka tose šalyse veikia jau kelis dešimtmečius“, – pasakojo „Enefit“ vadovas.

Didžiausiai Baltijos šalių elektros energijos gamintojai „Eesti Energia“ priklausančios „Enefit“ vadovas teigia, kad jo vadovaujama bendrovė kol kas nesvarsto, ar teiktų pasiūlymus namų ūkių segmentui, jeigu elektros rinka būtų visiškai liberalizuota. „Šiuo metų mūsų pagrindinis segmentas Lietuvoje – stambesni elektros vartotojai-juridiniai asmenys, kuriems galime užtikrinti stabilų didelių energijos kiekių tiekimą. Net ir Latvijoje, kurioje „Enefit“ yra antras didžiausias elektros rinkos dalyvis, mes kol kas nedirbame privačių vartotojų segmente“, – aiškino J. Bethers.

Nepriklausomas elektros energijos tiekėjas „Enefit“ Lietuvoje veikia nuo 2007 metų. Bendrovė aptarnauja daugiau nei 600 klientų, per praėjusius metus jiems patiekė 700 GWh elektros. Šią estiško kapitalo bendrovę elektros energijos tiekėju yra pasirinkę tokios įmonės kaip „Neo Group“, „Statoil Fuel & Retail Lietuva“, „Thermo Fisher Scientific Baltics“, „Žemaitijos pienas“, „Garsų pasaulis“ ir kitos.

Komentarai (0)