Birželio 29–30 d. energetikos ministras Rokas Masiulis Lietuvos delegacijos sudėtyje lankosi Kroatijoje, kur jau susitiko su Kroatijos ekonomikos ministru Ivanu Vrdoljaku bei dalyvavo Lietuvos ir Kroatijos forume energetinio saugumo tema. Kroatijai šiuo metu ypač aktualu užsitikrinti energetinį saugumą, nes daugiau nei pusė energijos išteklių į šią šalį yra importuojama.

Lietuva dalijasi patirtimi su Kroatija, kaip didinti energetinį saugumą

Birželio 29–30 d. energetikos ministras Rokas Masiulis Lietuvos delegacijos sudėtyje lankosi Kroatijoje, kur jau susitiko su Kroatijos ekonomikos ministru Ivanu Vrdoljaku bei dalyvavo Lietuvos ir Kroatijos forume energetinio saugumo tema. Kroatijai šiuo metu ypač aktualu užsitikrinti energetinį saugumą, nes daugiau nei pusė energijos išteklių į šią šalį yra importuojama.

„Lietuva gali būti pavyzdys, kaip politinė valia ir ryžtas gali atnešti didelius pokyčius: dar visai neseniai Lietuva importavo 100 proc. naftos ir dujų iš Rusijos ir apie 60 proc. elektros energijos iš trečiųjų šalių (Baltarusijos, Rusijos). Dabar aplinkybės pasikeitė – Lietuvos energetikos sektorius yra daug stabilesnis, saugesnis ir tvaresnis“, – energetikos forume kalbėjo R. Masiulis.

Pasak energetikos ministro, dar prieš kelerius metus Lietuva už gamtines dujas mokėjo aukščiausią kainą Europoje. Sprendimas imtis ryžtingų veiksmų atnešė daug daugiau naudos, nei iš pradžių tikėtasi: prieš pat pradedant veikti Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalui, iki tol rinkoje dominavusi bendrovė „Gazprom“ atpigino dujas daugiau nei 20 proc. Šis pigimas iš karto padengė finansines SGD terminalo projekto išlaidas.

„SGD terminalų reikšmė užtikrinant energetinį saugumą yra didžiulė, tačiau jie taip pat suteikia ir papildomų verslo galimybių. Pavyzdžiui, iki kitų metų pabaigos Klaipėdoje bus baigta statyti SGD paskirstymo stotis sausumoje. Tuomet atsivers galimybės automobiliniais dujovežiais išvežioti SGD po Lietuvos miestus bei aplinkines valstybes.

Dar viena sritis, kur gali būti naudojamos SGD, – viešasis transportas. Kaip rodo kitų šalių pavyzdžiai, SGD varomų autobusų išlaikymo kaštai yra 30 proc. mažesni, palyginti su dyzelinu. SGD pirkimu iš Klaipėdos SGD terminalo taip pat domisi klientai ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėse šalyse“, – sakė Lietuvos energetikos ministras.

Lietuvos išmoktos pamokos gali būti naudingos ir Kroatijai, siekiančiai tapti dujų skirstymo centru regione. Ši šalis iki 2019 m. planuoja Krk saloje pastatyti SGD terminalą, kuris, kaip ir Klaipėdos SGD terminalas, yra įtrauktas į strateginių Europos Sąjungos projektų sąrašą. Savo patirtimi Lietuvos bendrovė „Klaipėdos nafta“ jau dalinasi su Kolumbijos bendrove, kuri savo šalyje stato SGD terminalą, panašų į esantį Klaipėdoje.

Dvišaliame susitikime su Kroatijos ekonomikos ministru Ivanu Vrdoljaku R. Masiulis pristatė Lietuvos patirtį SGD terminalo statybos ir eksploatavimo srityse, dabartinę situaciją Lietuvos energetikos sektoriuje: pastaraisiais metais išspręstas pagrindines problemas, energetinį saugumą regione didinančius energetikos projektus. Lietuvos energetikos ministras taip pat domėjosi Kroatijos patirtimi kartu su slovėnais valdant Krško atominės elektrinės projektą. „Tai sritis, kurioje Lietuva gali pasisemti patirties iš Kroatijos“, – teigė ministras R. Masiulis.

Komentarai (27)