Ar žinote kaip gaminamas plienas ir koks yra siaubingas poveikis aplinkai? Mokslininkai ir inžinieriai bando tokias technologijas, kurios radikaliai pakeistų situaciją (0)
Plieno gamyba yra viena taršiausių pramonės šakų, tačiau tai pasikeis. Pranešama apie keletą unikalių technologijų, kurios plieno gamybą padarys gerokai ekologiškesnę.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Šiais metais pasaulis pagamins 1,6 mlrd. tonų plieno, kuris yra naudojamas praktiškai viskam: nuo automobilių iki dangoraižių.
Tačiau jo gamybos aplinkosauginės sąnaudos yra milžiniškos: kaip teigiama mokslininkų studijoje, geležies ir plieno pramonė drauge sudaro net 5 % pasaulinio CO2 kiekio, kurį išmetame į aplinką.
Štai kodėl pasaulio mokslininkai ieško būdų, kaip plieno gamybą paversti mažiau taršia pramonės šaka. Ir galbūt jau labai stipriai priartėta prie ekologiško plieno.
„MIT Tech Review“ praneša, kad „Boston Metal“ startuolis planuoja atidaryti plieno gamybos įrenginį Masačusetse. Jo pagrindinis tikslas yra įrodyti, kad plieną galima gaminti ekologiškai.
Norint, kad „tarpinis metalas“ taptų plienu, gamintojai sujungia geležies oksidą ir anglies darinį, vadinamą koksu. Šis procesas sukuria labai didelius anglies dioksido kiekius, kurie patenka į Žemės atmosferą ir spartina klimato kaitą.
Tačiau „Boston Metal“ dirba su alternatyviu procesu, vadinamu „išlydyto oksido elektrolize“ arba tiesiog „MOE“. „Boston Metal“ teigia, kad šiame procese daugiau nereikia kokso. Procese yra panaudojama geležies rūda ir elektros energija, kurią gali užtikrinti ir atsinaujinantys energijos šaltiniai. O galutiniai produktai yra deguonis bei geležies lydinys, iš kurio vėliau gaminamas plienas.
Žinoma, „Boston Metal“ nėra vienintelė bendrovė, kuri bando rasti būdų, kaip gaminti plieną ekologiškiau.
Dar yra ir „Tata Stell“, Indijos plieno gamykla, kuri neseniai pademonstravo naują plieno gamybos technologiją. Joje vis dar naudojamas koksas, tačiau pats procesas yra švaresnis. Pasak „Tata Stell“, jų technologija galėtų anglies dioksido išmetimus sumažinti dvigubai, o tai irgi yra labai geras rodiklis.
Australijos vyriausybė, drauge su plieno gamybos bendrovėmis, taip pat kuria naują technologiją, kuri vietoj kokso naudotų medžio anglį. Taip dar kartą būtų panaudota proceso metu sukuriama šiluma, kuri šiuo metu iš esmės yra nepanaudojama, ir tokiu būdu būtų sumažinamas išmetamų teršalų kiekis bei vandens poreikis.
Žinoma, šios technologijos per vieną dieną nepakeis plieno pramonės, tam dar reikės daugybės darbo. Tačiau akivaizdu, jog žmonijai nuolatos reikės plieno traukiniams, laivams, automobiliams, dangoraižiams ir t.t. Tad jei norime tvaresnės ateities, turime rasti ekologiškesnių būdų, kaip gaminti plieną. Ir mokslininkai šioje srityje intensyviai juda pirmyn.