Kinija planuoja pastatyti pirmąjį pasaulyje branduolinį reaktorių, kurio aušinimui nereikės vandens: tokios jėgainės galės stovėti ir dykumoje - šia technologija labai susidomėję ir pasaulio milijardieriai (4)
Kinija planuoja pastatyti pirmąjį pasaulyje branduolinį reaktorių, kuriam nereikės vandens. Tokiu būdu Kinija branduolinį reaktorių galės pastatyti dykumoje.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kinijos mokslininkai pristatė savo komercinio išlydytų torio druskų reaktoriaus projektą, kuris, kaip manoma, pirmasis pasaulyje nenaudos vandens aušinimui, rašoma „South China Morning Post“ (SCMP) pranešime.
Kadangi reaktoriui nereikės vandens, jis gali būti statomas dykumose, o operatoriai gali naudoti kitaip apleistas erdves, kad energija aprūpintų didžiulę populiaciją.
Išlydytų torio druskų reaktorius varomas skystu toriu, o ne uranu. Tikimasi, kad šie reaktoriai bus saugesni nei tradiciniai urano branduoliniai reaktoriai, nes toris atvirame ore greitai atvėsta ir sukietėja, o tai reiškia, kad dėl nuotėkio teoriškai sumažėtų rizika radiacija užteršti aplinką.
Kinija tikisi pastatyti savo pirmąjį komercinį išlydytų torio druskų reaktorių iki 2030 m., o šalies vyriausybė turi ilgalaikių planų pastatyti keletą reaktorių centrinės ir vakarinės Kinijos dykumose.
Naujoji Kinijos sistema veikia leidžiant toriui tekėti per reaktorių, o tai sukelia branduolinės grandinės reakciją, prieš perduodant šilumą į garo generatorių lauke. Tada toris grąžinamas į reaktorių ir ciklas kartojasi.
Branduolinio reaktoriaus, varomo išlydyta druska, o ne uranu, koncepcija pirmą kartą buvo sukurta 1940 m. Tačiau ankstyvaisiais eksperimentais buvo sunku rasti problemoms sprendimus, įskaitant vamzdžių, naudojamų išlydytoms druskoms tekėti, koroziją ir įtrūkimus.
Kinijos planai sumažinti anglies dvideginio išmetimą
Naujausi mokslininkų pasiekimai padarė išlydytų torio druskų reaktorius įgyvendinamus, todėl planuojama pastatyti pirmąjį tokį reaktorių Kinijoje, kurį sukūrė profesorius Yanas Rui ir kolegos iš Šanchajaus taikomosios fizikos instituto.
Jų reaktorius gali būti iki 100 MW galios, o tai yra mažiau nei generuoja įprastas urano reaktorius. Tačiau jis vis tiek galės energija aprūpinti 100 000 gyventojų turintį gyvenamąjį rajoną, kas yra net labai įspūdinga.
Juolab, kad pats reaktorius bus tik 3 metrų aukščio ir 2,5 metro pločio, nors pati elektrinė bus didesnė, nes joje bus kita įranga, įskaitant garo turbinas.
Naujos kartos išlydytų torio druskų reaktoriaus technologiją kuria kelios kompanijos ir šalys visame pasaulyje, įskaitant Billo Gateso ir Warreno Buffeto palaikomą „Natrium“. Ta pati technologija taip pat bus naudojama įgyvendinant ambicingą 300 metrų branduolinės megajachtos projektą, kuris, atrodo, ištrina ribas tarp prabangių švenčių ir mokslo ekspedicijų.
Be naujųjų reaktorių, Kinija taip pat stato milžiniškas hidroelektrinių užtvankas, kad patenkintų savo energijos poreikius. Birželio mėnesį ji atidarė Baihetano užtvanką, kurioje yra didžiausios pasaulyje hidroenergijos turbinos, kiekviena generuojanti po 1 GW galią. O Trijų tarpeklių užtvanka yra didžiausia pasaulyje elektrinė pagal pajėgumą.
Branduolinė energija pastaruoju metu atgimsta, nes tai gali būti lemiamas kovos su klimato kaita ramstis. Nauji išlydytų torio druskų reaktoriai yra laikomi gyvybiškai svarbia technologija, leidžiančia Kinijai iki 2060 m. pasiekti neutralų anglies dioksido emisijų tikslą. Šiuo metu Kinija yra atsakinga už 28 proc. viso bendrai pasaulyje išmetamo anglies dioksido.
