Rusija yra pasirengusi kariauti dėl Arktyje slypinčių išteklių (23)
Pasaulio valstybėms kovojant dėl senkančių energetinių išteklių, Rusija trečiadienį savo išplatintoje nacionalinio saugumo strategijoje pareiškė, kad karas dėl Arkties gelmėse slypinčių išteklių yra visiškai įmanomas scenarijus. Strategijoje teigiama, kad intensyvėjanti kova dėl prie Rusijos sienų esančių gausių naftos ir dujų telkinių yra potencialus karinio konflikto šaltinis.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Kovojant dėl resursų negalima atmesti, kad kylančioms problemoms, kurios sugriautų galių balansą prie Rusijos ir jos sąjungininkių sienų, išspręsti bus panaudota karinė galia“ - rašoma strategijoje. Kremlius teigia nesirengiantis militarizuoti Arkties, tačiau teigia esąs pasiruošęs ginklu ginti savo interesus.
Dėl Arkties gelmėse slypinčių išteklių be Rusijos kovoja ir JAV, Norvegija, Kanada ir Danija.
Kiek anksčiau Kremlius viename iš savo dokumentų jau išdėstė, kad Arktis yra strateginių Rusijos interesų zona, o šiame regione glūdinčių išteklių įsisavinimas iki 2020 metų yra nacionalinis tikslas. Maskva planuoja greta Arkties steigti karines bazes, kurios „garantuotų karinį saugumą skirtingose karinėse-politinėse situacijose“.
Vakar paviešintą Nacionalinio saugumo strategiją patvirtino prezidentas Dmitrijus Medvedevas. Strategiją kūrė Rusijos saugumo taryba, kuriai priklauso ir premjeras Vladimiras Putinas bei kariuomenės ir žvalgybos agentūrų vadai.
Praėjusiais metais V. Putinas apkaltino Vakarus siekiant pasisavinti Rusijos energetinius išteklius. „Daugelis konfliktų, užsienio politikos veiksmų ir diplomatinių judesių kvepia nafta ir dujomis. Už viso to slypi troškimas primesti nesąžiningą konkurenciją ir užsitikrinti priėjimą prie mūsų resursų“ - tuomet kalbėjo dabartinis Rusijos premjeras.
Dabar Saugumo tarybai vadovaujantis Nikolajus Patruševas kadaise skrido į Arktį, kad joje įsmeigtų Rusijos vėliavą. Tuomet jis dar vadovavo Federalinei saugumo tarnybai ir 2004 metais sukūrė specialų Arkties direktoratą, kuris gintų Rusijos interesus regione. Rusijos ambasadorius prie NATO Dmitrijus Rogozinas kovo mėnesį perspėjo aljansą nesikišti į Arktį, nes ten jam esą nėra ką veikti.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas taip pat kritkavo Norvegiją, kuri rengė karines pratybas, kurių scenarijuje buvo kalbama apie konfliktą dėl išteklių. Norvegija į Kremliaus kaltinimus atkirto, kad pati Rusija plečia savo karinę galią regione.
2007 metais Rusijos tyrinėtojų komanda, kuriai vadovavo Arturas Čilingarovas, pasinaudodama mažais povandeniniais laivais Arkties dugne įsmeigė iš titano pagamintą Rusijos vėliavą (visa ši istorija sukėlė nemažą ažiotažą, kuomet paaiškėjo pernelyg didelis noras pompastiškai pateikti šį įvykį - tam netgi pasinaudota filmo "Titanikas" medžiaga). Taip Rusija siekė išreikšti savo pretenzijas į Lomonosovo gūbrį, kuris esą yra Sibiro kontinentinės platformos tęsinys. Dėl to Maskva aiškina, kad būtent rusams turi priklausyti 1,2 mln. kvadratinių kilometrų Arkties. Tačiau panašių pretenzijų turi ir kitos kaimyninės valstybės. Taigi, kaip jau buvo prognozuota dar 2007 metų pabaigoje, Arktis pamažu taps tikru dėmesio centru.
